Popiežius Benediktas XVI, po trumpo vizito Velletri miestelyje ir ten sekmadienio
rytą aukotų Mišių, grįžęs į Castelgandolfą, drauge su vasaros rūmų kieme susirinkusiais
maldininkais kalbėjo vidudienio maldą.
Šia proga sakytoje trumpoje kalboje
Šv. Tėvas pirmiausia ir paminėjo sekmadienio ryto vizitą Velletri vyskupijoje, kurios
titulinis kardinolas jis pats buvo prieš išrinkimą į Petro sostą. Tai buvo šeimyniškas
susitikimas, leidęs man grįžti į neseną praeitį, į dvasinius ir sielovadinius išgyvenimus,-
sakė Popiežius ir priminė ką kalbėjo savo homilijoje, sakytoje Velletri miestelyje
aukotų Mišių metu.
Pasakodamas palyginimą apie nesąžiningą prievaizdą, Kristus
savo mokiniams nurodo tinkamiausią materialinių vertybių naudojimo būdą – dalintis
materialinėmis gėrybėmis su vargšais, laimėti jų bičiulystę. Pinigai patys savaime
nėra blogi, tačiau jie labiau negu kas kita gali uždaryti žmogų aklame egoizme. Dėl
to ir tvarkant žemės gerybes reikalingas atsivertimas. Reikia jas naudoti ne vien
savo interesams, bet atsiminti ir vargstančių žmonių poreikius, sekti Kristų, kuris,
kaip rašo šv. Paulius, „būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu“ (2 Kor 8,9).
Tai skamba kaip paradoksas: Kristus mus praturtino ne savo turtais, bet savo vargais,
savo meile, kurios kupinas jis save paaukojo dėl mūsų.
Šis konstatavimas prieš
mūsų akis atveria plačius sudėtingų svarstymų apie turtus ir skurdą akiračius, kuriuose
matome dvi globalinės ekonomikos logikas: pelno logiką ir teisingo gėrybių paskirstymo
logiką, kurios nebūtina turi viena kitai prieštarauti, bet gali būti tarpusavy subalansuotos.
Katalikų socialinė doktrina akcentuoja teisingo gėrybių paskirstymo pirmumą. Tačiau
pelnas irgi yra teisėtas, nes nuo jo nemaža dalimi priklauso ekonomikos pažanga. Popiežius
Jonas Paulius II savo enciklikoje Centesimus Annus rašė: „Dabartinėje įmonių ekonomikoje
glūdi pozityvūs aspektai, kurių šaknys – asmenybės laisvė, pasireiškianti daugelyje
sričių, tarp jų - ūkinėje srityje“. Tačiau toje pačioje enciklikoje toliau pridurta,
jog kapitalizmas nėra vienintelis ūkio organizavimo modelis. Badas, sujaukta ekologinė
pusiausvyra, kaskart vis akivaizdžiau byloja, jog jei vyrauja pelno logika, tuo pat
metu atsiranda ir vis ryškesnės turtingų ir skurstančių žmonių disproporcijos, vis
labiau eikvojami žemės resursai. Tuo tarpu, jei viršų ima teisingo gėrybių paskirstymo
ir solidarumo logika, įmanoma ištaisyti klaidas ir ekonomikos raidą pakreipti teisingos
pažangos linkme.
Švenčiausioji Mergelė Marija savojoje Magnificat giesmėje
skelbia: „Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia“ (Lk 1,
53). Tepadeda ji krikščionims, kad žemės gerybėmis jie naudotųsi kupini evangelinės
išminties ir dosnaus solidarumo. Teįkvepia valdančiuosius ir ekonomistus kurti tokias
vystymosi strategijas, kurios siektų tikros visų tautų gerovės.
Po Viešpaties
angelo maldos Popiežius pasveikino Šv. Petro aikštėje susirinkusius čigonų tautybės
kunigų, diakonų ir vienuolių konferencijos dalyvius. Popiežius sakė: “ Mieli broliai
ir seserys, Jūsų susirinkimo tema Su Kristumi tarnauti čigonų tautai teišsipildo
kiekvieno jūsų gyvenime. Dėl to pavedu jus Šv. Mergelės Marijos užtarimui.”