Sekmadienio vidudienio malda

Popiežius Benediktas XVI, po trumpo vizito Velletri miestelyje ir ten sekmadienio rytą aukotų Mišių, grįžęs į Castelgandolfą, drauge su vasaros rūmų kieme susirinkusiais maldininkais kalbėjo vidudienio maldą.

Šia proga sakytoje trumpoje kalboje Šv. Tėvas pirmiausia ir paminėjo sekmadienio ryto vizitą Velletri vyskupijoje, kurios titulinis kardinolas jis pats buvo prieš išrinkimą į Petro sostą. Tai buvo šeimyniškas susitikimas, leidęs man grįžti į neseną praeitį, į dvasinius ir sielovadinius išgyvenimus,- sakė Popiežius ir priminė ką kalbėjo savo homilijoje, sakytoje Velletri miestelyje aukotų Mišių metu.

Pasakodamas palyginimą apie nesąžiningą prievaizdą, Kristus savo mokiniams nurodo tinkamiausią materialinių vertybių naudojimo būdą – dalintis materialinėmis gėrybėmis su vargšais, laimėti jų bičiulystę. Pinigai patys savaime nėra blogi, tačiau jie labiau negu kas kita gali uždaryti žmogų aklame egoizme. Dėl to ir tvarkant žemės gerybes reikalingas atsivertimas. Reikia jas naudoti ne vien savo interesams, bet atsiminti ir vargstančių žmonių poreikius, sekti Kristų, kuris, kaip rašo šv. Paulius, „būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu“ (2 Kor 8,9). Tai skamba kaip paradoksas: Kristus mus praturtino ne savo turtais, bet savo vargais, savo meile, kurios kupinas jis save paaukojo dėl mūsų.

Šis konstatavimas prieš mūsų akis atveria plačius sudėtingų svarstymų apie turtus ir skurdą akiračius, kuriuose matome dvi globalinės ekonomikos logikas: pelno logiką ir teisingo gėrybių paskirstymo logiką, kurios nebūtina turi viena kitai prieštarauti, bet gali būti tarpusavy subalansuotos. Katalikų socialinė doktrina akcentuoja teisingo gėrybių paskirstymo pirmumą. Tačiau pelnas irgi yra teisėtas, nes nuo jo nemaža dalimi priklauso ekonomikos pažanga. Popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje Centesimus Annus rašė: „Dabartinėje įmonių ekonomikoje glūdi pozityvūs aspektai, kurių šaknys – asmenybės laisvė, pasireiškianti daugelyje sričių, tarp jų - ūkinėje srityje“. Tačiau toje pačioje enciklikoje toliau pridurta, jog kapitalizmas nėra vienintelis ūkio organizavimo modelis. Badas, sujaukta ekologinė pusiausvyra, kaskart vis akivaizdžiau byloja, jog jei vyrauja pelno logika, tuo pat metu atsiranda ir vis ryškesnės turtingų ir skurstančių žmonių disproporcijos, vis labiau eikvojami žemės resursai. Tuo tarpu, jei viršų ima teisingo gėrybių paskirstymo ir solidarumo logika, įmanoma ištaisyti klaidas ir ekonomikos raidą pakreipti teisingos pažangos linkme.

Švenčiausioji Mergelė Marija savojoje Magnificat giesmėje skelbia: „Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia“ (Lk 1, 53). Tepadeda ji krikščionims, kad žemės gerybėmis jie naudotųsi kupini evangelinės išminties ir dosnaus solidarumo. Teįkvepia valdančiuosius ir ekonomistus kurti tokias vystymosi strategijas, kurios siektų tikros visų tautų gerovės.

Po Viešpaties angelo maldos Popiežius pasveikino Šv. Petro aikštėje susirinkusius čigonų tautybės kunigų, diakonų ir vienuolių konferencijos dalyvius. Popiežius sakė: “ Mieli broliai ir seserys, Jūsų susirinkimo tema Su Kristumi tarnauti čigonų tautai teišsipildo kiekvieno jūsų gyvenime. Dėl to pavedu jus Šv. Mergelės Marijos užtarimui.”