Popiežius paskyrė naują Maskvos arkivyskupą

Popiežius Benediktas XVI arkivyskupą Tadą Kondrusevičių, lig šiol vadovavusį Maskvos katalikų arkivyskupijai, paskyrė naujuoju Baltarusijos Minsko – Mogiliovo arkivyskupu metropolitu. Naujuoju Maskvos Dievo Motinos arkivyskupijos metropolitu paskirtas italas kunigas Paolo Pezzi, pastaruoju metu vadovavęs Sankt Peterburge veikiančiai katalikų kunigų seminarijai.

Naujasis Maskvos arkivyskupas gimė 1960 metais Italijoje. Filosofiją ir teologiją studijavo Romos Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete. 1990 metų gruodžio 22 dieną priėmė kunigystės šventimus. Vėliau Romos Popiežiškajame Laterano universitete apgynė disertaciją tema: „Sibiro katalikai – kilmė, persekiojimai, dabartis“. Nuo 1993 metų dirbo sielovadoje Novosibirsko vyskupijoje, vadovavo vyskupijos žurnalo redakcijai. Nuo 1998 metų iki dabar taip pat buvo katalikų judėjimo Comunione e Liberazione Rusijoje vadovas. Nuo 2004 metų buvo Sankt Peterburge veikiančios Marijos Angelų Karalienės katalikų kunigų seminarijos dėstytojas ir rektorius.

* * *

Katalikų Rusijoje istorija siekia carinės imperijos ekspansijos į Vakarus laikus, o visų pirma aštuonioliktojo amžiaus pabaigą, kai Rusijos valdžioje atsidūrė Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės teritorija ir dalis Lenkijos. Didžiulės valstybės rytiniame ir pietiniame pakraščiuose katalikų bendruomenes kūrė tremtiniai arba kolonistai. Katalikų Bažnyčios administracinė struktūra buvo reformuota devynioliktame amžiuje, priderinant ją prie tuometinės geopolitinės situacijos. Popiežiaus Pijaus XI laikais taip pat ir su Sovietų Sąjunga bandyta derėtis dėl katalikų sielovados naujoje situacijoje, tačiau galutinai įsitvirtinę valdžioje komunistai nematė reikalo toleruoti katalikų ir bažnytinės struktūros Rusijoje galėjo būti atkurtos tik po septynių dešimtmečių sulaukus komunizmo žlugimo.

1991 balandžio 13 dieną Rusijos teritorijoje buvo įkurtos keturios Apaštališkosios administracijos ir joms vadovauti paskirti vyskupai. Iš pradžių, tuomet dar Gorbačiovo vadovaujama perestroikinė sovietų valdžia Šv. Sosto sprendimui įkurti katalikiškas struktūras buvo palyginti palanki. Taip pat ir Jelcino Rusija, bent kiek tai lietė valstybinę valdžią, iš pradžių neprieštaravo katalikų Bažnyčios augimui šalyje. Nesusipratimai atsirado kiek vėliau, kai prasidėjus naujų katalikiškų vyskupijų sielovadiniam darbui, ėmė palaipsniui augti ortodoksų pasipriešinimas. Maskvos patriarchatas, stačiatikybę laikydamas kone valstybine, arba bent jau tradicine Rusijos religija, greit pradėjo protestuoti prieš gretimais gyvenančių katalikų augimą. Po kelerių metų nepasitenkinimas persimetė į Rusijos parlamentą, kuris priėmė naują religinių bendrijų įstatymą, reikalaujantį, kad visos naujos bendrijos, taigi ir katalikai, iš naujo atliktų visas prisiregistravimo procedūras. Ilgainiui problemos išsisprendė, tačiau tam prireikė ir laiko, ir kantrybės.

Vis dėlto, įsižiebė naujas konfliktas kai 2002 metais popiežius Jonas Paulius II Apaštališkąsias administracijas pavertė savarankiškomis vyskupijomis ir įkūrė Rusijos bažnytinę provinciją. 2002 metų vasario 11 dieną buvo įkurta Maskvos Dievo Motinos arkivyskupija, Saratovo šv. Klemenso vyskupija, Novosibirsko Kristaus Atsimainymo vyskupija ir Irkutsko šv. Juozapo vyskupija. Maskva tapo metropolijos sostine, o likusios trys vyskupijos – sufraganijomis.

Pastarasis sprendimas sulaukė griežtos reakcijos. Nepritarimo ir pasipiktinimo neslėpė Maskvos patriarchatas. Jam pritarė ir Rusijos Federacijos valdžia, kuri vienam iš keturių vyskupų, Lenkijos piliečiui Irkutsko vyskupui atėmė leidimą gyventi Rusijoje.

Prireikė kelerių metų kad konflikto tonas susilpnėtų. Šiandien katalikų ir ortodoksų santykiai nėra patys geriausi, bet jau nepalyginamai geresni nei prieš penkerius metus.

* * *

Penktadienį paskelbus Popiežiaus sprendimą arkivyskupą Kondrusevičių perkelti į Minską ir paskirti naują Maskvos arkivyskupą, mūsų kolega iš Vatikano radijo centrinės žinių redakcijos telefonu kalbėjosi su naujuoju Minsko arkivyskupu.

Aš visada Bažnyčiai tarnauju kaip kareivis: kai vadas man įsako eiti į vieną ar kitą vietą, aš klausau,- sakė arkivyskupas Kondrusevičius. Mūsų jėga yra klusnumas. Taigi į Minską persikeliu su dideliu džiaugsmu, klusnus Šventajam Tėvui ir suprasdamas savo atsakomybę. Palieku Maskvą, nes tokia Dievo valia. Man Šventojo Tėvo valia yra Dievo valia ir turiu dirbti ten, kur jis mane siunčia. Arkivyskupas Tadas Kondrusevičius taip pat pasakojo apie per pastaruosius šešiolika vadovavimo Maskvos arkivyskupijai metų nuveiktus darbus. Pradedant nuo nulio buvo sukurtos visos struktūros – katedra, kunigų seminarija, teologijos institutas, karitatyvinės institucijos. Per pastarąjį laikotarpį buvo išleista šeši šimtai knygų rusų kalba. Prieš šešiolika metų talkino vos trys kunigai, o dabar Maskvos arkivyskupijoje jų yra 130. Taigi, palieku dinamišką bendruomenę, tikėdamas, kad mano įpėdinis plėtos užmegztus ryšius su ortodoksų Bažnyčia, su valdžia, su visa rusų visuomenę ir sėkmingai darbuosi Dievo tautos labui. Galiausiai paklaustas apie savo būsimą ganytojišką darbą Baltarusijoje, arkivyskupas Kondrusevičius atsakė, jog ta šalis jam gerai pažįstama. Esu ten dirbęs,- sakė jis,- ir gimęs esu Baltarusijoje, taigi grįžtu į tėvynę. (jm)