2007-09-17 09:08:30

Palaimintuoju paskelbtas kun. Stanislovas Papčinskis, Marijonų kongregacijos įkūrėjas


Sekmadienį Lenkijoje palaimintuoju buvo paskelbtas Marijonų kongregacijos įkūrėjas, septynioliktajame amžiuje gyvenęs kunigas Stanislovas Papčinskis. Beatifikacijos iškilmė sekmadienio vidudienį vyko tėvų Marijonų globojamoje Lichen Dievo Motinos šventovėje, Lenkijos vidury, maždaug pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Poznanės. Mišioms ir beatifikacijai vadovavo specialiai šia proga popiežiaus Benedikto XVI į Lenkiją pasiųstas Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Kaip žinoma, popiežiui Benediktui XVI pontifikato pradžioje decentralizavus beatifikacijų iškilmes ir dabar naujus palaimintuosius skelbiant ne Romoje, bet vietinėse Bažnyčiose, dažniausiai vadovauti beatifikacijos iškilmėms Popiežius deleguoja Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą. Šį kartą, į Lenkijoje vykusią Marijonų kongregacijos įkūrėjo beatifikaciją, Popiežius pasiuntė kardinolą Bertone ir tai buvo pirmas kartas kai beatifikacijai vadovavo Vatikano Valstybės sekretorius.

Prieš išvykdamas į Lenkiją kardinolas Bertone davė interviu Vatikano radijui. Kalbėdamasis su mūsų kolege iš Vatikano radijo laidų lenkų kalba redakcijos, kardinolas pirmiausia atkreipė dėmesį, jog tėvo Papčinskio šventumo kultas nėra lokalinis reiškinys. Reikšminga ir tai, jog šiandien gyvenantiems tikintiesiems yra svarbus prieš kelis šimtmečius gyvenęs palaimintasis. Tai liudija šventumo visuotinumą, peržengiantį laiko ribas. Nors konkretūs šventieji kiekvienas priklauso savo epochai, nors jų asmenybės bruožai ir darbai labiau suprantami atsižvelgiant į gyvenamo laiko dvasią, tačiau paties šventumo neriboja nei vieta, nei laikas. Pasak kardinolo Bertone, tėvą Papčinskį galime vadinti laimingu šventuoju, nes su jo veikla, su jo šventumo garsu platųjį pasaulį stengiasi supažindinti jo įkurtos kongregacijos nariai. Kur veikia tėvai Marijonai, ten pažįstamas ir naujas palaimintasis. Tačiau ne tik dabartinių Marijonų pastangų dėka naujo palaimintojo kultas taip palčiai paplitęs. Kalbant apie naują palaimintąjį reikia atsiminti visų pirma jo nepaprastą asmenybę ir istorinį kontekstą, kuriame jis gyveno. Palaimintojo Stanislovo gyvenimo istorija turi daug analogijų su mūsų laikais. Jis buvo paprastas kaimo vaikas, buvo piemenukas, bet buvo jam lemta tapti žmonių ganytoju, tapo garsiu evangelizuotoju, tuo svarbiu tiek Lenkijos, tiek Lietuvos, tiek ir visos Vidurio Europos istorijos laikotarpiu.

Kardinolas Bertone Lenkijoje lankosi jau nuo penktadienio. Penktadienio vakarą Krokuvos Marijos bažnyčioje jis aukojo Mišias, kuriomis buvo atidarytas Popiežiškosios teologijos akademijos surengtas tarptautinis suvažiavimas „Katalikų Bažnyčios vaidmuo Europos integravimo procese“. Šeštadienio rytą šiame kongrese kardinolas Bertone pasakė kalbą. Šeštadienio pavakare iš Krokuvos jis atvyko į Lichen Marijos šventovę ir vadovavo Mišparams, kurie pradėjo kunigo Stanislovo Papčinskio beatifikacijos iškilmes. Sekmadienio rytą prie šventovės veikiančiuose piligrimų namuose kardinolas Valstybės sekretorius susitiko su spaudos atstovais. Sekmadienio vidudienį, kaip minėta, prasidėjo kardinolo Bertone aukotos Mišios, kurių metu tėvas Papčinskis buvo iškeltas į altorių garbę. Sekmadienio pavakare kardinolas Bertone atvyko į netoli Varšuvos esantį Gora Kalwaria miestelį, kurio bažnyčioje palaidoti 1701 metais mirusio tėvo Papčinskio palaikai. Kardinolas meldėsi prie naujo palaimintojo relikvijų, susitiko su vietos bendruomene. Galiausiai paskutinę savo vizito Lenkijoje dieną, pirmadienį, kardinolas Tarcisio Bertone dalyvaus Mišparuose, kuriais bus minimos Varšuvos – Pragos, tai yra dešiniajame Vyslos krante esančios miesto dalies vyskupijos katedros konsekravimo šimtosios metinės.

Tuo tarpu Gora Kalwaria miestelyje, prie palaimintojo Stanislovo Papčinskio kapo, padėkos Mišias už beatifikaciją pirmadienį aukos Lenkijoje šiomis dienomis besilankantis Vienuolijų kongregacijos prefektas kardinolas Franc Rode. Pirmadienį, rugsėjo 17 dieną, sukanka 306 metai nuo palaimintojo Stanislovo Papčinskio žemiškosios mirties. (jm)







All the contents on this site are copyrighted ©.