Palaimintasis kun. Stanislovas Papčinskis, M.I.C.

Sekmadienį Lenkijoje vyks dar viena beatifikacija. Lichen Marijos šventovėje palaimintuoju bus paskelbtas kun. Stanislovas Papčinskis, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo kunigų marijonų kongregacijos įkūrėjas.

Kun. Stanislovo Papčinskio palaimintuoju skelbimo iškilmės prasidėjo šeštadienį Mišparais, kuriems vadovavo kard. Tarcisio Bertone, Vatikano valstybės sekretorius. Po liturginių valandų Lenkijos primas kard. Jozef Glemp vadovaus vakarinėms pamaldoms. O sekmadienio ankstų rytą rytiniai liturginei valandai vadovaus kard. Franc Rodé, Vienuolių kongregacijos prefektas.

Kun. Stanislovo Papčinskio beatifikacijos aktą paskelbs ir sekmadienio vidudienio Šv. Mišių koncelebracijai vadovaus kard. Tarcisio Bertone. Sekmadienio pavakare kardinolas aplankys palaimintojo kapą esantį netoli Varšuvos.

Stanislovas Papčinskis gimė 1631 metų gegužės 18 d. Lenkijoje. Jo tėvas buvo kalvis bei kaimo valdytojas. Nežiūrint finansinių sunkumų, socialinės padėties ir nepasisekimų pirmaisiais mokslo metais, Stanislovas sėkmingai baigė kelias mokyklas bei jėzuitų Lvovo kolegiją. Sulaukęs dvidešimt trejų metu amžiaus pabaigė bendrąsias ir filosofines studijas jėzuitų Rawa Mazowiecka kolegijoje.

1654 metais Stanislovas Papčinskis įstojo į Pijorų ordiną ir pasirinko Jėzaus Marijos Stanislovo vardą. Praėjus aštuoneriems metams davė amžinus įžadus, o po penkerių metų gavo ir kunigystės šventimus. Dar besiruošdamas gauti kunigystės šventimus jau dėstė retoriką iš paties parašyto vadovėlio, kuris susilaukė pripažinimo ir buvo išleistos jo keturių laidos.

Būdamas kunigu Stanislovas Papčinskis greitai išpopuliarėjo Varšuvos intelektualų tarpe dėl savo pamokslų. Vienas iš jo pamokslų apie Šv. Tomą Akvinietį buvo išleistas net atskiru leidiniu. 1663-1667 metais jam buvo pavesta vadovauti Varšuvos Maloningosios Dievo Motinos vienuolynui.

Stanislovo Papčinskio siekis griežtai laikytis Pijorų regulos atvedė į konfliktus su ordino vyresniaisiais. Dėl pastarosios priežasties jis nusprendė palikti Pijorų ordiną ir įkurti naują. Taigi, 1671 rugsėjį davė pradžią pirmajai Lenkijoje įkurtai vienuolijai. Stanislovas Papčinskis pasirinko baltą vienuolišką abitą Dievo Motinos Nekaltojo prasidėjimo garbei. Tuo pačiu metu prarašė būsimo ordino statuto apmatus bei moralinio ir asketinio gyvenimo traktatą „Dievo mistinė šventovė“, kuriame išreiškė įsitikinimą, jog šventumui yra pasaukti tiek kunigai ir vienuoliai, tiek pasauliečiai.

1673 metų spalio 24 d. kanoninės vizitacijos metu vietos vyskupas patvirtino Stanislovo Papčinskio vienuoliškos bendruomenės gyvenimo tvarką. Šią dieną marijonai laiko savo ordino įkūrimo diena.
Praėjus dvejiems metams bendruomenei buvo suteiktas diecezinių teisių kongregacijos statusas. Stanislovo Papčinskio įkurtos vienuolijos tikslas buvo garbinti Nekaltai pradėtą Dievo Motiną, melstis už skaistykloje kenčiančias sielas ir ypatingai už žuvusiuosius karuose.

Vienuolijos įkūrėjas, sulaukęs 60 metų amžiaus, 1690 metais leidosi pėsčiomis į Romą, norėdamas gauti Popiežiaus pripažinimą savo bendruomenei. Tačiau tik 1701 m. liepos 6 d. Papčinskis bei kiti marijonų vienuoliai davė amžinus įžadus nuncijaus Francesco Pignatelli akivaizdoje. Šiuo aktu buvo užbaigtas marijonų vienuolijos įkūrimas.

Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo kunigų marijonų kongregacijos įkūrėjas mirė 1701 rugsėjo 17 d. ir buvo palaidotas Gora Kalwaria miesto Paskutinės vakarienės bažnyčioje.

Lietuvoje pirmasis marijonų vienuolynas buvo įkurtas 1750 m., o prie jo besikuriantis miestelis gavo Marijampolės vardą. Marijampolės vienuolynas vienintelis išliko nepanaikintas po 1831 ir 1863 m. sukilimų, tačiau jo veikla buvo suvaržyta ir galiausiai 1904 m. vienuolynas uždarytas. Tačiau Marijonų vienuoliją Lietuvoje 1910 m. slapta atnaujino kun. Jurgis Matulaitis.

Sovietinės okupacijos metais marijonai buvo išblaškyti, apie 10 narių ištremta į Sibirą, vienuolynui priklausę pastatai nacionalizuoti. Likę Lietuvoje, marijonai dirbo parapijose ir dalyvavo pogrindinėje veikloje.

Šiuo metu Lietuvoje marijonų vienuolijai priklauso 20 brolių ir turi savo namus Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje bei Vilniuje. Visame pasaulyje yra daugiau kaip 500 marijonų vienuolių, besidarbuojančių 18 šalių. (kl)