Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė dokumentą apie ligonių vegetacinėje būklėje
maitinimo ir hidratacijos nutraukimo neleistinumą.
Tikėjimo mokymo kongregacija penktadienį paskelbė du atsakymus į Jungtinių Amerikos
Valstijų vyskupų konferencijos pateiktus klausimus dėl ligonių „vegetacinėje būklėje“
dirbtinio maitinimo ir hidratacijos.
Pirmiausia pažodinis dviejų klausimų ir
atsakymų į juos vertimas:
Pirmasis klausimas: Ar moralės požiūriu privaloma
tiekti maistą ir vandenį (natūraliais arba dirbtiniais būdais) ligoniui, esančiam
„vegetacinėje būklėje“, jei jo kūnas gali maistą asimiliuoti ir jei tai jam nekelia
fizinės kančios?
Atsakymas: Taip. Maisto ir vandens tiekimas, taip pat
ir dirbtiniais būdais, iš esmės yra ordinarinė ir proporcinga gyvybės palaikymo priemonė.
Dėl to ši priemonė privaloma iki tol ir tiek, kol siekiama jai būdingo tikslo, tai
yra paciento hidratacijos ir maitinimo. Šitaip pacientas apsaugomas nuo kančios ir
mirties dėl nemaitinimo ir dehidratacijos.
Antrasis klausimas: Ar dirbtiniais
būdais vykdomi „vegetacinėje būklėje“ esančio ligonio maitinimas ir hidratacija gali
būti nutraukti, jei kompetentingi gydytojai sąžiningai nustato, jog pacientas tikrai
neatgaus sąmonės?
Atsakymas: Ne. Pacientas „vegetacinėje būklėje“ yra
asmuo, kuriam priklauso fundamentalus žmogiškas orumas ir dėl to jam turi būti garantuotos
visos ordinarinės ir proporcingos gydymo priemonės, kurioms priklauso ir vandens bei
maisto tiekimas, taip pat ir dirbtiniais būdais.
Pastaruosius du klausimus
ir atsakymus lydi Tikėjimo mokymo kongregacijos nota, kurioje paaiškintas jų kontekstas
bei Bažnyčios magisteriumo šiomis temomis raida. Aiškinamojoje notoje visų pirma sakoma,
kad pastaruosius du klausimus jau prieš dvejus metus, 2005-ųjų liepos mėnesį, Tikėjimo
mokymo kongregacijai pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas.
Nors notoje apie tai neužsiminta, tačiau mes savo ruožtu galime priminti, jog pastaroji
problematika Jungtinėse Valstijose buvo labai plačiai diskutuota būtent dėl 2005 metais
priimto sprendimo nutraukti keletą metų vegetacinėje būklėje buvusios moters – Teresos
Schiavo - dirbtinį maitinimą.
Patikslinti kai kuriuos krikščioniško moralinio
mokymo elementus prireikė visų pirma dėl to, jog pastaruoju metu kalbant apie ligonių
vegetacinėje būklėje maitinimo ir hidratacijos nutraukimą klaidingai interpretuojami
Bažnyčios pasisakymai apie vadinamųjų ekstraordinarinių priemonių taikymo tikslingumą.
Viena pagrindinių tokių ekstraordinarinių gyvybės palaikymo priemonių yra reanimacija
– tai yra visų pirma dirbtinai, išorinių aparatų palaikomas kvėpavimas ir kraujotaka.
Apie šias specialias medicinos priemonės Bažnyčios vardu pirmą kartą kalbėjo popiežius
Pijus XII 1957 metais Romoje vykusio tarptautinio anesteziologijos kongreso dalyviams.
Tąkart Popiežius užsiminė, jog tai atvejais, kai reanimacija tik laikinai palaiko
žmogaus gyvybę ir nėra jokių galimybių, kad ligonis atgautų sąmonę, reanimacijos nutraukimas
galėtų būti pateisinamas. Panašių nuomonių apie ekstraordinarinių priemonių taikymo
tikslingumą ir proporcingumą rezultatui būta ir vėlesniuose Popiežių pasisakymuose
ir dokumentuose. Tačiau negalima nematyti skirtumo tarp ekstraordinarinių ir ordinarinių
priemonių. Galima pateisinti reanimacijos nutraukimą tai atvejais, kai ji tik dirbtinai
palaiko beviltiškoje būklėje esančio ligonio gyvybę. Tačiau negalima pateisinti maitinimo
ir hidratacijos nutraukimo, jei ligonis vegetacinėje būklėje pats kvėpuoja, jei nesutrikęs
metabolizmas ir kitos gyvybinės funkcijos. Dirbtinis maitinimas ir hidratacija nėra
nei labai sudėtingos, nei ypatingai brangios gydymo ir slaugos priemonės. Ligonio
vegetacinėje būklėje slauga nėra sudėtingesnė už paralyžiuoto, Alzheimerio liga ar
rimtais psichikos sutrikimais sergančio žmogaus globą. (jm)