2007-09-14 17:20:27

Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė dokumentą apie ligonių vegetacinėje būklėje maitinimo ir hidratacijos nutraukimo neleistinumą.


Tikėjimo mokymo kongregacija penktadienį paskelbė du atsakymus į Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos pateiktus klausimus dėl ligonių „vegetacinėje būklėje“ dirbtinio maitinimo ir hidratacijos.

Pirmiausia pažodinis dviejų klausimų ir atsakymų į juos vertimas:

Pirmasis klausimas: Ar moralės požiūriu privaloma tiekti maistą ir vandenį (natūraliais arba dirbtiniais būdais) ligoniui, esančiam „vegetacinėje būklėje“, jei jo kūnas gali maistą asimiliuoti ir jei tai jam nekelia fizinės kančios?

Atsakymas: Taip. Maisto ir vandens tiekimas, taip pat ir dirbtiniais būdais, iš esmės yra ordinarinė ir proporcinga gyvybės palaikymo priemonė. Dėl to ši priemonė privaloma iki tol ir tiek, kol siekiama jai būdingo tikslo, tai yra paciento hidratacijos ir maitinimo. Šitaip pacientas apsaugomas nuo kančios ir mirties dėl nemaitinimo ir dehidratacijos.

Antrasis klausimas: Ar dirbtiniais būdais vykdomi „vegetacinėje būklėje“ esančio ligonio maitinimas ir hidratacija gali būti nutraukti, jei kompetentingi gydytojai sąžiningai nustato, jog pacientas tikrai neatgaus sąmonės?

Atsakymas: Ne. Pacientas „vegetacinėje būklėje“ yra asmuo, kuriam priklauso fundamentalus žmogiškas orumas ir dėl to jam turi būti garantuotos visos ordinarinės ir proporcingos gydymo priemonės, kurioms priklauso ir vandens bei maisto tiekimas, taip pat ir dirbtiniais būdais.

Pastaruosius du klausimus ir atsakymus lydi Tikėjimo mokymo kongregacijos nota, kurioje paaiškintas jų kontekstas bei Bažnyčios magisteriumo šiomis temomis raida. Aiškinamojoje notoje visų pirma sakoma, kad pastaruosius du klausimus jau prieš dvejus metus, 2005-ųjų liepos mėnesį, Tikėjimo mokymo kongregacijai pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas. Nors notoje apie tai neužsiminta, tačiau mes savo ruožtu galime priminti, jog pastaroji problematika Jungtinėse Valstijose buvo labai plačiai diskutuota būtent dėl 2005 metais priimto sprendimo nutraukti keletą metų vegetacinėje būklėje buvusios moters – Teresos Schiavo - dirbtinį maitinimą.

Patikslinti kai kuriuos krikščioniško moralinio mokymo elementus prireikė visų pirma dėl to, jog pastaruoju metu kalbant apie ligonių vegetacinėje būklėje maitinimo ir hidratacijos nutraukimą klaidingai interpretuojami Bažnyčios pasisakymai apie vadinamųjų ekstraordinarinių priemonių taikymo tikslingumą. Viena pagrindinių tokių ekstraordinarinių gyvybės palaikymo priemonių yra reanimacija – tai yra visų pirma dirbtinai, išorinių aparatų palaikomas kvėpavimas ir kraujotaka. Apie šias specialias medicinos priemonės Bažnyčios vardu pirmą kartą kalbėjo popiežius Pijus XII 1957 metais Romoje vykusio tarptautinio anesteziologijos kongreso dalyviams. Tąkart Popiežius užsiminė, jog tai atvejais, kai reanimacija tik laikinai palaiko žmogaus gyvybę ir nėra jokių galimybių, kad ligonis atgautų sąmonę, reanimacijos nutraukimas galėtų būti pateisinamas. Panašių nuomonių apie ekstraordinarinių priemonių taikymo tikslingumą ir proporcingumą rezultatui būta ir vėlesniuose Popiežių pasisakymuose ir dokumentuose. Tačiau negalima nematyti skirtumo tarp ekstraordinarinių ir ordinarinių priemonių. Galima pateisinti reanimacijos nutraukimą tai atvejais, kai ji tik dirbtinai palaiko beviltiškoje būklėje esančio ligonio gyvybę. Tačiau negalima pateisinti maitinimo ir hidratacijos nutraukimo, jei ligonis vegetacinėje būklėje pats kvėpuoja, jei nesutrikęs metabolizmas ir kitos gyvybinės funkcijos. Dirbtinis maitinimas ir hidratacija nėra nei labai sudėtingos, nei ypatingai brangios gydymo ir slaugos priemonės. Ligonio vegetacinėje būklėje slauga nėra sudėtingesnė už paralyžiuoto, Alzheimerio liga ar rimtais psichikos sutrikimais sergančio žmogaus globą. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.