Trečiadienį Kaune vyko tarptautinė konferencija „Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartys: istorija, dabartis, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio įnašas“

Popiet atidengta atminimo lenta prie buvusio (1928–1939 m.) Apaštalinės nunciatūros pastato Kaune, Donelaičio g. 74. Ją atidengė Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti ir Kauno m. meras Andrius Kupčinskas šioje ceremonijoje dalyvaujant Lietuvoje viešėjusiems kitiems Šv. Sosto sekretoriato atstovams, apaštališkajam nuncijui arkivyskupui Peteriui Stephanui Zurbriggenui, LR ambasadoriui prie Šventojo Sosto Algirdui Saudargui, Lietuvos dvasininkams bei miesto visuomenei.

Šia proga trumpą žodį taręs arkiv. D. Mamberti prisiminė istorinio Lietuvos ir Šv. Sosto bendradarbiavimo vaisius – Konkordatą ir nunciatūrą, kuri praėjus vos metams buvo pakelta į apaštalinės nunciatūros rangą, palinkėjo, kad praeities paminėjimu būtų tęsiami garbingi dvišaliai santykiai, o lietuvių tauta pasiektų klestėjimą. Atminimo vieta buvo papuošta svečių ir miesto savivaldybės gėlių puokštėmis.

Vėliau garbūs svečiai iš Vatikano ir juos lydintys dvasininkai lankėsi arkikatedroje bazilikoje ir padėjo gėlių prie buvusio laikinojo Šv. Sosto patikėtinio Lietuvoje prelato Luigi Faidutti kapo šios šventovės kriptoje.

16 val., tęsiant žymiųjų sukakčių Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir valstybės istorijoje minėjimą, arkivyskupijos konferencijų salėje vyko tarptautinė konferencija „Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartys: istorija, dabartis, pal. arkiv. Jurgio Matulaičio įnašas“.

Be minėtų Šv. Sosto pasiuntinių ir kitų garbingų iškilmių dalyvių, konferencijoje dalyvavo Lietuvos kardinolas arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, visų kitų Lietuvos vyskupijų ganytojai bei kunigai, LVK generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, aukštųjų mokyklų rektoriai, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai, seserys vienuolės, katalikiškų institucijų bei katalikų inteligentijos atstovai, miesto visuomenė.

Dalyvius pasveikinęs arkiv. S. Tamkevičius šia proga išsakė dėkingumą Šv. Sostui, kad Lietuva, buvusi maža nuo Rusijos atskilusi dalelė, sudarytąja sutartimi galėjo išeiti į pasaulį laisva valstybe, atsirado pamatas darniems Bažnyčios santykiams su valstybe. Sveikinimo žodį taręs apaštališkasis nuncijus arkiv. P. S. Zurbriggenas atkreipė dėmesį, jog Šv. Sostui visada rūpėjo Lietuvos Bažnyčios ir tautos reikalai: jis visada pripažino lietuvių teises į nepriklausomybę. Nuncijus išsakė pasigėrėjimą Kaunu, buvusia jo pirmtakų būstine, ir kvietė iš praeities pasisemti įkvėpimo ateičiai. LR ambasadorius prie Šv. Sosto A. Saudargas pasidalijo džiaugsmu, kad svarbias sukaktis galime minėti drauge su Šv. Sosto atstovais, kurie susitikimuose išsako dėkingumą Lietuvai, ginančiai krikščioniškas Europos šaknis.

Išsamų pranešimą „Šventojo Sosto santykiai su valstybėmis“ konferencijoje perskaitęs arkivyskupas D. Mamberti aptarė unikalią Šv. Sosto vietą tarptautinėje bendrijoje, šiandieninius Šv. Sosto įsiliejimo į tarptautinę bendriją aspektus, santykius su tarpvyriausybinėmis organizacijomis, kurie ypač suintensyvėjo pastaraisiais dešimtmečiais, ir tai labai svarbu, kai sprendžiami svarbūs visai žmonijai klausimai. Šv. Sosto atstovas supažindino su procedūromis rengiant, sudarant ir įgyvendinant konkordatus, kuriais siekiama sudaryti juridinį pagrindą Bažnyčios ir valstybės santykiams, garantuoti „religijos laisvę ir Katalikų Bažnyčios tapatybę“.

Pranešimą „Diplomatiniai susitarimai su Šventuoju Sostu Europoje“ skaitęs svečias kun. prof. Jean-Paul Durand OP pažymėjo, jog instituciniai santykiai tarp valstybių ir Šv. Sosto nuolat gerėja, nes ir „pačių valstybių politika atsiveria laisvei ir demokratijai, nepaisant joms vis dar kylančių pavojų“. Šiomis sutartimis Šv. Sostas įgyvendina Bažnyčios Magisteriumą po Vatikano II Susirinkimo, skatinantį gerbti žmonių ir tautų laisves bei teises.

Po kavos pertraukos konferencijoje perskaityti 5 mūsų šalies mokslininkų pranešimai apie Konkordato sudarymo istorines aplinkybes, jo reikšmę Lietuvos Bažnyčios gyvenimui, mūsų valstybės ir Šv. Sosto santykių plėtotei, suprantama, visokeriopą dėmesį skiriant Konkordato iniciatoriui ir autoriui pal. arkiv. J. Matulaičiui bei trumpai paliečiant Bažnyčios ir valstybės santykius šiandien.

Apie 1927 m. Konkordato visuomeninį kontekstą kalbėjusi LR Prezidento patarėja, dr. Irena Vaišvilaitė pabrėžė didžiulį pal. Jurgio Matulaičio indėlį jį rengiant, atkreipė dėmesį jog prieš 80 metų pasirašytas susitarimas tuometinėmis istorinėmis aplinkybėmis buvo „vienintelė įmanoma forma ir būdas nustatyti santykius tarp valstybės ir Bažnyčios“.

Katalikiškosios akcijos ir Konkordato sąsają tarpukario Lietuvoje atskleidęs kan. prof. Kęstutis Žemaitis tvirtino, jog Konkordatas skatino įsitraukti į Akciją daugybę katalikų pasauliečių, ypač inteligentų, ugdė jų sąmoningumą, vėliau padėjusį atsilaikyti okupacijos metais. Kaip tik todėl, pasak K. Žemaičio,„verta atsigręžti į Konkordatą kaip į pamoką ir padrąsinimą naujiems darbams“.

Dr. Paulius Subačius pranešime „Konkordato rengimo refleksija pal. arkiv. Jurgio Matulaičio laiškuose“ aptarė arkiv. J. Matulaičio ir vysk. Prano Būčio susirašinėjimą, atskleidžiantį, kaip nelengvai bandyta sumegzti trūkinėjančius Lietuvos valstybės ir Šv. Sosto ryšius, rengta dirvą Konkordatui tikintis, jog ir Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimas, ir būsimasis Konkordatas sustiprins „katalikybę, tautą, valstybę“, ir ši viltis, pasak P. Subačiaus, Konkordatu buvo realizuota.

Konferencijoje pristatyta Lietuvos diplomato Stasio Antano Bačkio disertacija „Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas“. Pasak ją trumpai pristačiusio dr. Arūno Streikaus, ši, prieš 64 metus parašyta ir dabar publikuojama disertacija buvo pirmas ir vienintelis bandymas išnagrinėti Konkordato atsiradimą, reikšmę plačiame istoriniame kontekste. Ši aktuali tebesanti disertacija, kai teigė VU docentas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbis A. Streikus, atveria naujas perspektyvas objektyviems Konkordato tyrinėjimams.

Kaip istorinėje 1927 ir 2000 metų perspektyvoje keitėsi Bažnyčios ir valstybės santykiai, savo pranešime aptarė Vytautas Ališauskas. Lygindamas Konkordato pasirašymo laikotarpį, kai valstybė pernelyg plačiai suprato savo vaidmenį ir bandė nubrėžti Bažnyčiai tam tikras ribas, sakė, jog 2000 m. LR ir Šventojo Sosto sutartys suteikė jai nepalyginti daugiau laisvių ir tam tikrų privilegijų; Kita vertus, teigė, jog „Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai – dinamiškas procesas, kuriame laimėti turi valstybės pilietis ir tikintysis“.

Konferenciją vedė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, o rengė, kaip ir kitus minėtųjų sukakčių renginius, LR Prezidento kanceliarija, LR u˛sienio reikalų ministerija, LR ambasada prie Šventojo Sosto, Šventojo Sosto nunciatūra Lietuvoje, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Lietuviu katalikų mokslo akademija, VDU Katalikų teologijos fakultetas.

Pasibaigus konferencijai jos dalyviai buvo pakviesti į agapę Kauno arkivyskupijos kurijoje. (Darius Chmieliauskas)