Kardinolas Martino apie piligrimystę

Europoje vis laisviau juda tiek žmonės, tiek idėjos. Šis nuolatos augantis judėjimas yra šių laikų ženklas, kurį Bažnyčia turi deramai interpretuoti, jei nori neatsilikti nuo mūsų laiko, - sakė kardinolas Renato Martino, Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos pirmininkas, atidarydamas V Europos piligrimų ir šventovių kongresą.

Kardinolas Martino aptarė kelis piligrimines keliones apibūdinančius bruožus. Visų pirma, piligriminė kelionė yra Dievo pašlovinimas. Antra, piligriminė kelionė yra kasdieninės rutinos palikimas užnugaryje tam, kad piligrimas įžengtų į susimąstymo, tylos ir neskubos kelią, kuriuo eidamas galėtų išgirsti Dievo balsą. Ne veltui pirmasis piligrimystės vaisius yra atsivertimas.

Mūsų pasaulyje, kuriame darbo ir laisvo laiko kaita yra labai greita, piligriminė kelionė ar buvimas šventovėje tikrai gali tapti laiku ir vieta tai tylai, kurios kitaip taip trūksta.

Piligrimo kelias yra taikos ir susitaikymo kelias, - toliau savo pranešime teigė kardinolas Martino. Krikščionys turi būti taikos žmonės. Tačiau taika neatsiranda pati savaime. Ji gimsta iš susitaikymo su savimi, su kitais, su Dievu. „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite“, laiške Kolosiečiams pataria apaštalas Paulius, leisdamas suprasti, kad galutinis atleidimo šaltinis yra Dievas. Piligriminė kelionė ir viešnagė šventovėse turi piligrimui tai priminti, atgaivinti tokį supratimą.

Piligriminė kelionė turi sustiprinti meilę artimui, ypač silpniausiems, sergantiems, kuo nors neįgaliems. Gailestinga meilė yra pamatinė Dievo savybė, kuri yra perduota Bažnyčiai ir pagal Dievo paveikslą sukurtam žmogui.

Piligrimystė yra tarsi „dvasingumo laboratorija“, kurioje krikščionis Dievo žodžio šviesoje, maldoje ir liturgijos šventime pagilina ir išplečia savo tikėjimą. Bažnyčios pareiga yra padėti piligrimui jo kelyje ir jį palydėti. Tai tikrai įmanoma, nors ir nelengva.

Kardinolas Martino paragino paskatinti rengti piligrimines keliones ten, kur kiti krikščionys gyvena dideliuose sunkumuose – dėl suvaržymų ar religinės netolerancijos. Piligrimų apsilankymas būtų solidarumo, bendrystės ir palaikymo gestas, taip pat krikščionybės atminimo ir gal plitimo veiksnys. Nelikime abejingi, - kalbos pabaigoje sakė Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų tarybos pirmininkas. (rk)