Nuo praėjusios savaitės antradienio iki sekmadienio Rumunijos Sibiu mieste vyko trečioji
Europos ekumeninė asamblėja tema „Kristaus šviesa, nušviečianti visus, yra viltis
atsinaujinimui ir vienybei Europoje“. Asamblėjoje, kurią organizavo Europos vyskupų
konferencijų taryba ir Europos Bažnyčių konferencija, dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai
delegatų iš visos Europos. Kaip jau esame minėję, asamblėjos dalyviams savo sveikinimo
laišką nusiuntė ir Šventasis Tėvas.
Sekmadienį, pasibaigus trečiajai Europos
ekumeninei asamblėjai, buvo išplatintas baigiamasis dokumentas. Mes, ne tik visos
Europos krikščionys piligrimai, esame galingesnės už tamsą viską keičiančios šviesos
liudininkai ir skelbiame Europai bei pasauliui šią šviesą, kuri yra visus mūsų Bažnyčių
aspektus aprėpianti viltis, - rašoma dokumente. Toliau dokumente pabrėžiama, kad asamblėja
buvo ypatingai praturtinta ortodoksų tradicija ir dvasingumu.
Kristaus šviesa
padeda gyventi kitų labui ir tarpusavio bendrystėje, tačiau, pastebima, buvo jaučiama
Bažnyčių susiskaldymo žaizda. Kultūriniai ir istoriniai pokyčiai tiek rytų, tiek vakarų
krikščionybėje prisidėjo prie skirtumu, o kad juos būtų galima suprasti yra reikalingas
nuolatinis dialogas ir dėmesys. Asamblėjos dalyviai taip pat reškia gilų įsitikinimą,
kad išplėsta krikščionių šeima privalo nagrinėti tikėjimo doktrinos klausimus bei
ieškoti kuo platesnio sutarimo dėl moralinių evangelinių vertybių. Krikščioniškas
dvasingumas yra įvardinamas kaip brangus turtas, kuriuo reikia dalintis su visais
vyrais ir moterimis, kurie ieško šviesos, atsiverčia ir taip prisideda prie pasaulio
perkeitimo.
Toliau dokumente yra pateikiami dešimt konkrečių pasiūlymų Europos
Bažnyčioms. Visų pirma yra kviečiama atnaujinti pavienių asmenų ir Bažnyčios misiją
skelbti Kristų, kuris yra Šviesa ir pasaulio išgelbėtojas. Antra, siūloma toliau tęsti
diskusijas dėl krikšto sakramento pripažinimo, nes tai yra artimai susiję su Eucharistijos,
paslapties ir ekleziologijos sampratomis. Trečia, siūloma rasti naujus vienijančios
veiklos būdus: vienų malda už kitus ar vienybę, piligriminės ekumeninės kelionės,
bendra teologinė formacija, socialinė veikla, kultūriniai projektai. Ketvirta, Europos
krikščionys ir valstybės yra raginami ginti ypač pačių silpniausiųjų asmenų žmogaus
teises. Penkta, asamblėjos dalyviai ragina Bažnyčias pripažinti, kad imigrantams
reikia ne tik dvasinės pagalbos, bet jie patys gali būtį aktyvūs Bažnyčios ir visuomenės
nariais. Taip pat pripažįstama, kad reikia ginti Europos etninių mažumų teises ir
ypatingai čigonų. Pažymima, kad Europa gimė kaip politinis projektas siekiant užtikrinti
taiką, o dabar turi virsti tautų Europa ir ne tik bendra ekonomine zona.
Paskutiniuose
penkiuose dokumento siūlymuose didžiausias dėmesys yra kreipiamas į socialinius, politinius
ir ekonominius klausimus. Visus krikščionis trečioji ekumeninė asamblėja kviečia prisidėti
prie taikos, socialinio ir ekonominio teisingumo bei prie Jungtinių Tautų tūkstantmečio
tikslų įgyvendinimo, nes tai yra praktinis būdas sumažinti skurdą. Dokumente iškeliama
ir Europos atsakomybė klimatinių pokyčių akivaizdoje. Be kita ko, raginama remti tarptautinių
įsiskolinimų panaikinimo bei solidarios prekybos iniciatyvas.
Per nuoširdų
ir objektyvų dialogą prisidedame prie atnaujintos Europos kūrimo. Mūsų pareiga skleisti
nekintančius principus ir krikščioniškas moralines vertybes ne tik savo privačiame
gyvenime, bet ir viešajame gyvenime. Norime bendradarbiauti su kitas religijas išpažįstančiais
žmonėmis, kurie su mumis dalinasi tuo pačiu rūpesčiu sukurti politiškai ir ekonomiškai
klestinčią vertybių Europą, - rašoma Rumunijoje vykusios trečiosios Europos ekumeninės
asamblėjos baigiamajame dokumente. (kl)