Piligrimystė į Mariazell šventovę: „Žvelgti į Kristų“

Pentadienio rytą prasidės septintoji tarptautinė popiežiaus Benedikto XVI apaštališkoji kelionė. Šventasis Tėvas per tris kelionės dienas lankysis Austrijos sostinėje Vienoje, už 30 kilometrų nuo jos esančioje cistersų Šventojo Kryžiaus abatijoje ir garsiausioje Austrijos Mariazell šventovėje. Marijos Mariazell šventovė yra atokioje Štirijos kalnų vietovėje 870 metrų aukštyje, prie pat Žemutinės Austrijos krašto teritorijos, už 160 kilometrų į pietvakarius nuo Vienos. Šis Popiežiaus apsilankymas Marijos šventovėje Mariazell įvyksta švenčiant šventovės įkūrimo 850 metines ir yra bene svarbiausias popiežiaus piligrimystės į Austriją tikslas.

Per 850 metų Mariazell šventovė išliko kaip piligrimų iš visos Austrijos ir kaimyninių kraštų labiausiai lankoma vieta. Ankstesniais amžiais šventovė būdavo sunkiai pasiekiama nelygiais kalnų keliais, kol praėjusio amžiaus pradžioje nebuvo nutiestas geležinkelis beveik iki pat Mariazell. Mūsų laikais atkeliauti į šventovę patogu bet kam – taip pat fizinių negalių kamuojamiems svečiams. Mariazell kasmet aplanko apie milijoną žmonių, o dabar, kaip vienas iš daugelio piligrimų, joje lankysis ir Benediktas XVI.

Anot šventovės benediktinų vienuolyno vyresniojo, t. Karl Schauer, verta pasvarstyti kodėl šventovė yra tokia svarbi piligrimysčių vieta: gal kas stebuklingo joje įvyko, kad per kartų kartas žmonės iš įvairių kraštų nepaliaujamai lankosi joje? Savaime kyla ir kitas klausimas: kodėl popiežius Benediktas XVI dabar atvysta kaip piligrimas į Mariazell?

T. Karl Schauer pasidalijo mintimis apie Mariazell šventovę ir piligrimystes į ją Vatikano dienraščio „l’Osservatore Romano“ išspausdintame straipsnyje. Pasak autoriaus, galima leisti pačiam popiežiui prakalbėti apie Mariazell šventovės „slėpinį“. Pokalbyje Vatikano Radijui ir Vokiečių televizijos programoms 2005 metų vasarą, popiežius Benediktas daug ką nustebino kai atsakymas į klausimą ar jis žada vėl aplankyti Mariazell pasakė: „Man taip patiko, ten, kad ištariau: taip, pas „Magna Mater Austriae“ sugrįšiu“.

Sprendimą leistis į Mariazell beveik visuomet padiktuoja vidiniai išgyvenimai, kaip Popiežiui, taip ir dešimtims ir net šimtams tūkstančių piligrimų, kurie dažnai pėsčiomis net kelias dienas keliauja iki šventovės, kad galėtų maldingai pulti ant kelių priešais Dievo Motinos, ranka rodančios į ant kelių laikomą kūdikėlį Jėzų, atvaizdą. Iš tiesų, popiežius Benediktas nėra tarp tų piligrimų, kurie šioje šventovėje lankėsi dažnai. Popiežius šią šventovę „atrado“ ne per seniausiai – jis pirmą kartą joje lankėsi 2004 metų spalio 2 dieną, kai kaip Tikėjimo kongregacijos prefektas į ją atlydėjo grupę Vidurio Europos notarų.

Tačiau anot t. Karl Schauer, susidaro įspūdis, jog pirmas ir ligi šiol bene vienintelis apsilankymas šventovėje popiežiui paliko itin gilų įspūdį. Gal būt popiežius prieš tris metus Mariazell šventovėje patyrė ką nors nauja apie savo šaknis, apie savo tikėjimo ir Bažnyčios ištakas, savo kaip teologo mintis ir darbus? – samprotauja straipsnyje autorius. Jis be to priminė ypatingą popiežiaus pamaldumą Europos globėjui ir benediktinų steigėjui šv. Benediktui, kurio vardą pasirinko kai buvo išrinktas popiežiumi. Mariazell šventovę įkūrė ir ligi šiol prižiūri būtent benediktinų vienuoliai.

Autorius pažymi, kad Mariazell šventovė nėra sensacijų vieta: nėra apreiškimų ar stebuklų, kuriais būtų galima užpildyti laikraščių puslapius. Joje nerengiamos jokios ypatingos apeigos. Jokia atskira žmonių grupė jos nesisavina. Šventovė yra pernelyg normali, atitinkanti labai paprastą benediktinų gyvenimo būdą, pašvęstą maldai ir darbui. Šventovė yra visų namai, kuriuose benediktinai jau 850 metų skelbia Evangelija, aukojas Mišias, klauso išpažinčių.

Daugelį žavi grakščios šventovės išorinis vaizdas, Dievo kūrinijos, kalnų gamtos, fone, kartais paskatinantis lankytoją atsiverti vidiniam keliui į savo sielos gilumą, o kartais net susitikimui su Dievu. Bet tai dažniausiai įvykta tuomet, kai piligrimas išvysta šventovės viduje švytintį paprastą Marijos su kūdikiu drožinį – nedidelę, vos 48 centimetrų aukščio liepos medžio statulėlę. Ji vaizduoja Mariją, ranka rodančią į savo sūnų, Jėzų Kristų. Tikinčiajam, pažymi autorius, ši žinia negali būti aiškesnė ir paprastesnė. Marija rodo: Žvelkite į Kristų. Jis yra mūsų tikėjimo ir gyvenimo centras. Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Būtent jį tikintysis yra kviečiamas liudyti iš piligriminės kelionės sugrįžus į kasdienį gyvenimą.

Neatsitiktinai, Austrijos vyskupai popiežiaus Benedikto XVI apaštališkosios kelionės į Austriją temai parinko būtent Mariazell Marijos atvaizdo mums skelbiamą žinią: „Žvelgti į Kristų“.

Per pastarąjį dešimtmetį restauruota šventovės bazilika yra turtinga įvairiais kitais Dievo garbei skirtais unikaliais meno kūriniais. Tačiau piligrimas į ją keliauja aplankyti Marijos, tos paprastos moters, kuri kuo aiškiausiai kviečia žvelgti į Jėzų Kristų, į mūsų žemiškos kelionės pagrindą ir tikslą. Mariazell Marijos statula yra tokia maža, - rašo t. Karl Schauer,- kad nesunkiai galėtų likti visai nepastebėta. Be to, ji negarsėja jokiais sensacingais stebuklais. Tačiau kasdien, būtų galima sakyti, be jokio triukšmo, įvyksta tikrasis tikėjimo stebuklas – Marijos drąsinimas mums, „Darykite, ką tik jis jums lieps“.