Šventasis Tėvas laišku pasveikino Trečiosios Europos ekumeninės asamblėjos delegatus ir dalyvius

Trečiosios Europos ekumeninės asamblėjos užbaigiamieji darbai prasidėjo antradienį, Rumunijos Sibiu mieste. „Kristaus šviesa, nušviečianti visus, yra viltis atsinaujinimui ir vienybei Europoje“. Tai tema Asamblėjos, kurią sušaukė Europos vyskupų konferencijų taryba ir Europos Bažnyčių konferencija. Trečiosios Europos ekumeninės asamblėjos užbaigiamieji darbai tęsis visą savaitę iki ateinančio sekmadienio.

Laiške Trečiosios Europos ekumeninės asamblėjos delegatams ir dalyviams Popiežius Benediktas linkėjo įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, „atpažinti nukryžiuotame ir prisikėlusiame Kristuje naują šviesą, kuri padėtų Europos krikščionims susitaikyti.“ Trečiąją asamblėją Popiežius pavadino svarbiu susitikimu bei išreiškė viltį, jog ji padės toliau žengti ekumeniniu keliu ligi pilnutinės ir regimos visų krikščionių vienybės atkūrimo. Šį sielovadinį prioritetą troškau pabrėžti dar pirmosiomis pontifikato dienomis, - pažymėjo sveikinimo laiške Benediktas XVI.

Benediktas XVI priminė, jog dar popiežius Jonas Paulius II enciklikoje "Ut unum sint" kreipė visų dėmesį į tai, jog katalikų Bažnyčia Vatikano II susirinkime įsipareigojo negrįžtamai žengti ekumeninių paieškų keliu, įsiklausydama į Viešpaties Dvasią, mokančią žmones įdėmiai skaityti laiko ženklus. Tikėti Kristų, vadinasi, norėti vienybės; norėti vienybės, vadinasi, norėti Bažnyčios. Tai suvokdama, katalikų Bažnyčia kupina pasitikėjimo toliau žengs krikščionių vienybės bei bendrystės keliu, kuris drauge yra sunkus, tačiau teikiantis ypatingą džiaugsmą.

Popiežius pavadino drąsinančiais laiko ženklais per pastarąjį dešimtmetį surengtus ekumeninius susitikimus, Europos ekumenines asamblėjas Bazelyje 1989 ir Grace 1997 metais, Ekumeninės Chartos pasirašymą Strasbūre 2001 metais, kitus susitikimus ir apeigas bei kantrų teologinį dialogą. Jie leido dar sąmoningiau patirti Bažnyčią kaip vienybės slėpinį, - pažymėjo Benediktas XVI.

Anot Benedikto XVI, tikrasis dialogas užmezgamas ten, kur yra ne tik žodis, bet ir įsiklausymas, kur per įsiklausymą įvyksta susitikimas, susitikime bendravimas, o bendravime susipratimas, suvokiamas kaip mūsų, krikščionių, sąmonės pagilinimas ir permainymas. Taigi, dialogas liečia ne tik mūsų pačių žinojimo ir gebėjimo veikti erdvę. Jis įgalina tikintįjį kalbėti, o dar labiau – patį Viešpatį, esantį tarp mūsų.

Popiežius Benediktas pažymėjo, kad du krikščionių įsipareigojimo vienybei orientyrai, kurių reikia laikytis, yra tiesos dialogas ir susitikimas vardan brolystės. Tačiau abu turi būti pagrįsti dvasiniu ekumenizmu. Būtent malda leidžia Europos krikščionims naujomis akimis žvelgti į Kristų ir į jo Bažnyčios vienybę. Malda įgalina drąsiai spręsti tiek skausmingus prisiminimus, kurių nepašykštėjo Europos istorija, tiek socialines problemas nūdien plačiai paplitusioje reliatyvizmo eroje. Visais laikais maldos vyrai ir moterys, tarp jų skaitlingi visų konfesijų liudytojai, buvo tarp pagrindinių susitaikymo ir vienybės kūrėjų. Būtent jie įkvėpė pasidalijusius krikščionis ieškoti susitaikymo ir vienybės kelių.

Mes krikščionys turime gerai įsisąmoninti koks yra mums skirtas uždavinys, tai yra, nešti į Europą ir į pasaulį Viešpaties balsą, „Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8,12). Mūsų uždavinys – leisti sušvisti Kristaus šviesai mūsų laikų vyrams ir moterims. Tad visi kartu prašykime Dievo vienybės ir taikos europiečiams malonės. Būkime pasirengę prisidėti kuriant tikrąją Europos visuomenės pažangą, tiek Rytuose, tiek Vakaruose, - linkėjo Šventasis Tėvas laišku sveikindamas Trečiąją Europos ekumeninę asamblėją.

Asamblėjos darbuose Sibiu mieste, Rumunijoje, dalyvauja daugiau kaip du tūkstančiai delegatų iš visos Europos.