Popiežiaus bendrosios audiencijos apie Šv. Grigalių Nysietį santrauka

Ankstesnėse bendrosiose audiencijose popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie du didžiausius IV amžiaus Bažnyčios daktarus - Bazilijų ir Grigalių Nazianzietį, Kapadokijos vyskupą. Šio trečiadienio audiencijos katechezėje popiežius kalbėjo apie dar vieną pirmųjų amžių Bažnyčios iškilią asmenybę - Šv. Grigalių Nysietį.

Šv. Grigalius Nysietis gimė 335 metais, o jo vyresnis brolis Šv. Bazilijus jam buvo kaip tėvas ir mokytojas. Šv. Grigalius pasižymėjo dideliais mąstymo gabumais bei ypatingu išmintingumu. Baigęs mokslus, sukūrė šeimą ir ėmėsi mokinti kitus. Vėliau, sekdamas savo brolio Šv. Bazilijaus ir sesers Makrinos pavyzdžiu, pilnai pasišventė asketiniam gyvenimui. O dar vėliau buvo išrinktas ir Nysos vyskupu. Šv. Grigalius buvo uolus vyskupas ir greitai pelnė krikščionių bendruomenės pagarbą, tačiau eretikų buvo apkaltintas netinkamu turto administravimu, dėl ko turėjo trumpam palikti Nysos vyskupiją.

Ypatingai po Bazilijaus mirties, Šv. Grigalius aktyviai dalyvavo Bažnyčios gyvenime – dalyvavo įvairiuose sinoduose, prisidėjo sprendžiant nesutarimus tarp Bažnyčių bei buvo vienas iš pagrindinių dalyvių 381 metų Konstantinopolio Susirinkimo, kuris apibrėžė Šv. Dvasios dieviškumą. Be kita ko, buvo gavęs įvairių oficialių pareigų net iš paties imperatoriaus Teodosijaus. Taip pat parašė įvairių teologinių veikalų, pasakė labai svarbių homilijų, o 394 metais dalyvavo dar viename Konstantinopolio sinode. Tačiau mums lieka nežinoma tiksli Šv. Grigaliaus Nysiečio mirties diena.

Šv. Grigalius labai aiškiai suvokė savo teologinių studijų tikslą – rasti šviesą, kuri padėtų pasirinkti tik tai, kas yra vertinga. O tai jis rado krikščionybėje, kurios dėka galima sekti dieviškąja prigimtimi. Savo aštriu protu ir plačiomis filosofinėmis bei teologinėmis žiniomis Nysos vyskupas gynė krikščionių tikėjimą nuo eretikų, kurie neigė Sūnaus ir Šventosios Dvasios dieviškumą ar nepripažino Kristaus žmogiškumo. Šv. Grigalius Nysietis taip pat yra žymus savo dvasingumo doktrina. Visa jo teologija nebuvo akademiniai svarstymai, bet dvasinio gyvenimo išraiška.

Komentuodamas Šventąjį Raštą, daugiausia dėmesio skyrė žmogaus sukūrimo temai. Kūrinijoje įžvelgė Kūrėjo atspindį ir joje matė kelią link Dievo. Šv. Grigalius taip pat yra parašęs svarbų veikalą apie Mozę, kurį pristato kaip žmogų keliaujantį link Dievo. Mozės kopimas į Sinajaus kalną Šv. Grigaliui tampa įvaizdžiu mūsų žmogiško gyvenimo kilimo link tikrojo gyvenimo, link susitikimo su Dievu. Komentuodamas žmogaus sukūrimą, išryškino, jog Dievas sukūrė mūsų prigimtį, kuri yra dieviškojo grožio bei amžino gyvenimo atspindys. Žmogus buvo Dievo pagerbtas ir pastatytas aukščiau už bet kokį kitą kūrinį.

Ne dangus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą, ne mėnulis, ne saulė, ne žvaigždžių grožis, niekas kitas, kas atsiranda kūrime. Tik tu, žmogaus siela, buvai sukurta pagal bet kokį intelektą viršijančią prigimtį, pagal nenykstantį grožį, buvai paženklinta tikru dieviškumu, tapai palaiminto gyvenimo buveine bei atvaizdu tikrosios šviesos, į kurią žvelgdama tampi tuo, kuo yra Dievas, nes tavo tyrumo atspindys yra to, kuris yra tavyje. Nėra nieko didingesnio, kas galėtų būti prilygintas tavo didybei, - citavo popiežius Benediktas XVI vieną iš Šv. Grigaliaus Nysiečio homilijų tekstų.

Apmąstykime šį žmogaus išaukštinimą. Pažiūrėkime taip pat, kaip žmogus sugadintas nuodėmės. Pabandykime grįžti į pradinę didybę. Tik jei Dievas yra, žmogus pasiekia šią savo tikrą didybę, - pažymėjo popiežius katechezės metu.

Taigi, tęsė popiežius, žmogus savyje atpažįsta dieviškos šviesos atspindį, apvalydamas savo širdį vėl tampa pradiniu skaidriu Dievo atvaizdu ir gali matyti Dievą. Taigi, žmogaus tikslas yra Dievo kontempliacija ir tik joje gali rasti pasitenkinimą. Šv. Grigalius Nysietis šiandien mus moko, kad pilna žmogaus realizacija yra šventumas, kuris tampa šviesa kitiems ir visam pasauliui. (kl)