Kagefumi Ueno, nepaprastasis ir įgaliotasis Japonijos ambasadorius prie Šventojo Sosto,
katalikiškai naujienų agentūrai „Zenit“ atsakė į kelis klausimus apie tarpvalstybinius
santykius bei pateikė Tekančios saulės šalies požiūrį į katalikų Bažnyčią bei jos
veiklą. Katalikų Japonijoje yra vos tik puse procento visų šalies gyventojų.
Ambasadorių
Kagefumi Ueno, pradėjusį savo misiją Vatikane praėjusių metų lapkritį, labiausia sužavėjo
keturi Bažnyčios aspektai. Visų pirma tai, kad Bažnyčios moralinės vertybės arba jos
moralinis autoritetas yra gerbiami ne tik katalikų, bet taip pat ir daugelio nekrikščioniškų
šalių vadovų. Ambasadorius pateikė konkretų pavyzdį iš susitikimo su Popiežiumi, jam
įteikiant ambasadoriaus kredencialus. Ambasadorius prisiminė, kad susitikimo metu
popiežius Benediktas XVI išreikštas troškimą, jog Korėjos pusiasalyje nebūtų branduolinio
ginklo, o jau kitą dieną tai buvo pateikta viso pasaulio žiniasklaidos. Lygiai taip
pat pasaulis atidžiai seka ką Popiežius kalba apie Iraką, Palestiną ar kurią nors
kitą šalį. Popiežius yra lyg tarptautinės situacijos „sargas“, o tarptautinė bendruomenė
tikisi iš jo pasisakymų dėl taikos ir teisingumo. Pasak Japonijos ambasadoriaus, kai
Junginių Amerikos Valstijų ar Rusijos prezidentai kalba kažkuriuo tarptautinių klausimu,
jų pasisakymai yra priimami kaip iš nacionalinių interesų pozicijų. Bet tai netaikoma
kai kalba Popiežius, nes Šventasis Sostas yra nepriklausomas nuo pasaulietinių interesų.
Antra,
Japonijos ambasadorius Šventąjį Sostą prilygino Jungtinių tautų organizacijai, o popiežių
– religiniu pagrindu įkurtos organizacijos generaliniam sekretoriui.
Galiausiai,
Bažnyčia – tai tarptautinis tinklas, aprėpiantis visus kontinentus ir turintis centrą
Vatikane. Be to, Šventasis Sostas turi didelę komunikacijos jėgą skelbiant savo žinią
visam pasauliui per Vatikano radiją, dienraštį „L’Osservatore Romano” ar kitas žiniasklaidos
priemones. Ir visa tai yra nepakartojama ir įspūdingą! O man, atvykusiam iš senos
imperinės šalies, yra labai įdomu pažinti, kodėl ir kaip Šventojo Sosto institucija
gyvuoja tiek amžių, - teigė Japonijos ambasadorius „Zenit“ naujienų agentūrai.
Paklaustas
apie Šventojo Sosto ir Japonijos bendradarbiavimo sritis, ambasadorius teigė, kad
be taikos ir teisingumo, globalinis atšilimas bei Afrika yra lygiai taip pat svarbiausios
bendradarbiavimo sritys. Toliau ambasadorius pasakojo, jog jo šalis yra antra po Amerikos
pagal teikiamą pagalbą Afrikai, nors kiek ankščiau beveik visa teikiama pagalba buvo
nukreipta į Azijos regioną.
Japonija labai noriai išklauso Šventojo Sosto
požiūrį ir tarpusavio dialogas turi būtį stiprinamas. O praktiniame lygmenyje ambasadorius
mato reikalą koordinuoti veiklą tarp Japonijos pagalbą teikiančių agentūrų ir katalikiškų
organizacijų, dirbančių Afrikoje, tokių kaip Caritas Internationalis, Šv. Egidijaus
bendruomenė bei kitų.
Tuo tarpu paklaustas apie tarp religinį dialogą, ambasadorius
Ueno mano, jog kai pastaruoju metu katalikų Bažnyčia kalba apie tai, tai susidaro
vaizdas, kad kalbėtų tik apie dialogą su islamu. Dialogas su islamu katalikams turi
ypatinga reikšmę, tačiau, pabrėžė Japonijos ambasadorius, reiktų kreikti vienodą dėmesį
taip pat ir į dialogą su budizmu, šintoizmu bei kitomis religijomis.
Atsakydamas
į paskutinį klausimą apie katalikybės indelį į Japonijos visuomenę, ambasadorius Kagefumi
Ueno išskyrė du dalykus. Visų pirma tai, kad Japonijoje katalikų Bažnyčia yra įkūrusi
nemažai universitetų, mokyklų bei kitokių institucijų, kurias baigę japonai neretai
užima svarbius postus įvairiuose socialiniuose segmentuose. Kaip pavyzdį pateikė faktą,
jog nemažai Japonijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų yra baigę būtent katalikiškas
švietimo įstaigas.
Tačiau ambasadorius pastebėjo tai, kad tik nedaugelis baigusių
katalikiškas mokyklas priima krikšto sakramentą. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelis
japonų, kaip ir senieji keltai, augaluose, gyvūnuose, šaltiniuose, kriokliuose, uolose
ir visur kitur jaučia ar randa „dvasias“. Ši japonų kosmologija, būdinga politeistiniam
mentalitetui, prieštarauja krikščionybės monoteistine vizijai. Kita priežastis, kodėl
krikščionys yra religinė mažuma Japonijoje, yra ta, kad krikščionys yra linkę kalbėti
apie absoliučias vertybes, o japonai – apie reliatyvias.
Iš vienos pusės,
pasak Japonijos ambasadoriaus, egzistuoja esminiai filosofiniai skirtumai tarp dviejų
pasaulėžiūrų. Antra vertus, dauguma japonų priima 70-80 % katalikų mokymo. Pavyzdžiui,
japonams yra priimtini beveik visi dešimt Dievo Įsakymų. Galiausiai, Kagefumi Ueno,
Japonijos ambasadorius prie Šventojo Sosto, teigiamai įvertino krikščionybės įtaką
savo šalies visuomenei. (kl)