Ekvadoro, Venesuelos, Brazilijos ir Čilės vyskupų pasisakymai apie jų šalių socialines problemas

Ekvadore rugsėjo 30 dieną vyks konstituantos rinkimai. Tai yra, bus renkamas laikinas, iš 130 deputatų susidedantis parlamentas, turintis iš pagrindų reformuoti šalies institucinę sistemą ir paskelbti naują šalies pagrindinį įstatymą. Taip buvo nuspręsta balandžio mėnesį vykusiame referendume. Artėjant rinkimams, Ekvadoro vyskupai paskelbė ganytojišką laišką, kuriame kalbama apie šaliai būtinas ne tik ekonomines, socialines bei politines reformas, bet visų pirma – neatidėliotinai reikalingą moralinį atsinaujinimą. Vyskupai ragina Ekvadoro gyventojus atsakingai balsuoti, kad į naują šalies santvarką kursiančią asamblėją patektų tik sąžiningi, šalies gerovės nuoširdžiai trokštantys žmonės, turintys aiškią ateities viziją, o ne siekiantys sau naudos. Naujoje Ekvadoro valstybėje turi būti gerbiama kiekvieno žmogaus teisė į gyvybę nuo prasidėjimo akimirkos iki natūralios mirties, turi būti rūpinamasi šeimų gerove, visiems šalies gyventojams turi būti garantuotas švietimas. Reikalingos tokios ekonominės reformos, kurios garantuotų teisingą šalyje kuriamo bendro gėrio paskirstymą. Turi būti taip pat deramai įtvirtinta religijos laisvė, teisingai suderinta su valstybės pasaulietiškumo principu. Vyskupai linki ir meldžiasi, kad Ekvadoras pagaliau taptų teisine valstybe, teisinga visiems savo piliečiams ir gerbiančia visų žmonių laisvę.

* * *

Venesuelos Bažnyčia reagavo į šalies prezidento Hugo Chavezo pateiktas konstitucijos pataisas. Pasak vyskupų, prieš duodant eigą instituciniam reformų mechanizmui, su prezidento iškeltais siūlymais turėtų būti geriau supažindinta šalies visuomenė, konstitucijos reforma turėtų tapti plačių visuomeninių debatų objektu.

Venesuelos prezidentui šios pastabos nelabai rūpi. Jau rugpjūčio 21 dieną šalies parlamentas vienbalsiai priėmė sprendimą pradėti Chavezo pasiūlytų reformų vykdymą. Vienas pateiktų siūlymų numato prailginti prezidento kadenciją nuo 6 iki 7 metų ir neriboti to paties asmens perrinkimo. Venesuelos prezidentas taip pat siūlo sutrumpinti darbo savaitės trukmę, uždrausti dirbti viršvalandžius. Būsimąją Venesuelos santvarką Chavezas vadina „dvidešimt pirmojo am˛iaus socializmu“.

Pastarosioms reformoms priešinasi visų pirma politinė opozicija, įsitikinusi, kad siūlymas keisti konstituciją tėra tik bandymas suteikti teisėtumo regimybę šalyje jau įsigalėjusiai diktatūrai. Susirūpinusi ir šalies Bažnyčia. Nepaisant jau anksčiau pasitaikiusių prezidento akibrokštų katalikų atžvilgiu, Venesuelos vyskupai pastarosiomis savaitėmis kelis kartus prašė, kad prezidentas panorėtų su jais susitikti ir išklausyti jų nuomonę, tačiau lig šiol prezidentas neatsiliepė į prašymus.

* * *

Brazilijos Bažnyčia įspėja apie vis didėjančią korupciją, kuri kelia labai didelį pavojų šalies demokratijai. Šiomis temomis buvo kalbama neseniai pasibaigusiame seminare, kurį surengė Brazilijos vyskupų konferencijos sielovados komisija. Plintanti korupcija ir valdininkų nebaudžiamumas yra rimti demokratijos silpnėjimo Brazilijoje simptomai, didinantys iš šiaip menką visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Vyskupų konferencijos sielovados komisijos seminaras sutapo su Brazilijoje iškeltu reikalavimu pradėti apkaltos bylą keturioms dešimtims parlamentarų ir aukštus postus vyriausybės aparate einančių pareigūnų, priklausančių valdančiajai prezidento Lula da Silva partijai. Valdančiosios partijos politikai kaltinami kyšininkavimu ir neteisėtu valstybės lėšų naudojimu rinkimų kampanijos metu. Nusikaltėliai privalo gražinti pasisavintus pinigus. Jei dabar susidariusi situacija nebus greit ir teisingai išspręsta, mūsų valstybės institucijoms grės moralinis bankrotas,- pareiškė Brazilijos vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Geraldo Lyrio Rocha.

* * *

Be teisingumo nėra demokratijos. Tai antraštė Čilės vyskupų deklaracijos, kuria raginama pradėti viešus debatus socialinio teisingumo klausimais. Čilės vyskupų konferencijos deklaracija buvo paskelbta rugpjūčio 22 dieną. Čilės krikščioniška sąžinė negali būti abejinga kai šalyje daugybė darbininkų kenčia skurdą, kai pensininkai ir bedarbiai negali gyventi ramaus, žmogaus verto gyvenimo, kai didelės dalies šeimų pajamos yra per mažos. Negalime sutikti su tokia padėtimi,- rašo vyskupai,- juo labiau, jog aiškiai matome, kad dėl to kaltas ne koks nors visuotinis nuskurdimas, bet akivaizdi socialinė nelygybė. Pirmiausia valstybė turi pasirūpinti, kad rinkos dėsnius lydėtų ir moralės dėsniai, kad būtų sukurti atitinkami socialiniai svertai, kurių dėka būtų galima koreguoti neteisingumo kryptimi pasukančias visuomeninio ir ekonominio gyvenimo sritis. Visų pirma turi būti reformuoti šalyje galiojantys darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, šiuo metu leidžiantys išnaudoti dirbančius žmones,- rašo Čilės vyskupai. (jm)