Šv. Juozapas Kalasantas

Šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną, liturginis kalendorius mini pijorų vienuolijos įkūrėją šv. Juozapą Kalasantą. Prieš kelias savaites, šių metų liepos 31 dieną, taip pat sukako 450 metų nuo šio šventojo, garsiojo jaunimo auklėtojo gimimo.

Juozapas Kalantas (José de Calasanz) gimė 1557 metų liepos 31 dieną Ispanijos Huesca vyskupijoje. Kaip sako dabartinis pijorų vienuolijos vadovas tėvas Jesus Maria Lecea, jų šventasis steigėjas gimė tam, kad būtų auklėtojas ir švietėjas. Šios misijos jis ėmėsi nuo pat jaunystės. Šio troškimo vedamas jis tapo kunigu. Savo gimtinėje nesulaukęs didesnio pritarimo, jis išvyko į Romą ir apsigyvenęs vargingame Užupio rajone, ėmėsi skurstančių šeimų vaikų švietimo ir krikščioniško auklėjimo. Jis buvo įsitikinę, kad išsilavinimas, nepriklausomai nuo laiko dvasios ir gyvenimo aplinkybių, visuomet yra tvirčiausias žmogiško orumo garantas. Ne visiems patiko Juozapo Kalasanto sumanymas steigti liaudies mokyklas. Nepatiko ir kiti dalykai, tarkim, jo bičiulystė su ano laiko dvasiai nelabai suprantamas idėjas skelbusiu Galilėjumi. Vis dėlto, savo ištverme ir greit pasirodžiusiais švietėjiškos veiklos rezultatais, Juozapas Kalasantas laimėjo vis didėjantį pritarimą. Plito taip pat jo steigiamų liaudies mokyklų tinklas. Ilgainiui iš mokyklose dirbančių Juozapo Kalasanto pagalbininkų susiformavo nauja kunigų kongregacija, kuri 1617 metais gavusi popiežiaus Pijaus V pritarimą, pasivadino - Ordo Clericorum Regularium Pauperum Matris Dei Scholarum Piarum, kas išvertus iš lotynų kalbos reiškia: Pamaldžiųjų mokyklų Dievo Motinos regulinių kunigų vienuolija, paprastai vadinama tiesiog pijorais. Pasak Bažnyčios istoriko Ludwigo von Pastoro, 1597 metais Juozapo Kalasanto įkurta pirma mokykla buvo visos Europos mastu pirma nemokama liaudies švietimo institucija. Pijorų steigėjas mirė Romoje 1648 metų rugpjūčio 25 dieną. 1767 metais buvo paskelbtas šventuoju. Popiežius Pijus XII 1948 metais minint šv. Juozapo Kalasanto mirties 300 metų jubiliejų, jį paskelbė visų liaudies mokyklų dangiškuoju globėju. Šiuo metu pijorų kongregacijai priklauso beveik pusantro tūkstančio narių. Visi jie dirba mokyklose 32 pasaulio šalyse.

Pijorų pėdsakų yra ir Lietuvoje, nors jų veikla, carinės Rusijos valdžios sprendimu, buvo nutraukta prieš pusantro šimto metų. Į Lietuvą pijorai atsikėlė iš Lenkijos. 1736 metais buvo įkurta Lietuvos provincija. Prie visų pijorų vienuolynų veikė kolegijos arba bent prad˛ios mokyklos. (jm)