Sekmadienio vidudienio malda Castelgandolfe

Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje, popiežius Benediktas XVI komentavo Devynioliktojo eilinio sekmadienio Mišių liturgijos skaitinius.

Šis sekmadienis,- sakė Šv. Tėvas,- mus tam tikra prasme įvesdina į Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmę, kurią švęsime rugpjūčio 15-ąją. Ji mus visus ragina žiūrėti į ateitį, kelti akis į dangų, į pirma mūsų dangaus garbę pasiekusią Švenčiausiąją Mergelę. Sekmadienio Mišiose skaitytas Evangelijos puslapis, kaip ir sekmadienį prieš savaitę, ragina krikščionis neprisirišti prie žemiškųjų gėrybių, kurios tėra tik iliuzija, ir ištikimai vykdyti savo pareigas, nuolatos prieš akis turint Danguje mūsų laukiantį tikslą. Tikintysis turi nuolat budėt ir būti pasirengęs pasitikti Jėzų, kuomet jis ateis savo garbėje. Iš kasdienio gyvenimo paimtais pavyzdžiais, Viešpats kviečia būti tokiais kaip Evangelijos palyginimo tarnai, laukiantys savo šeimininko grįžimo. Laimingi tie tarnai,- sako Jis,- kuriuos grįžęs šeimininkas ras budinčius. Taigi, turime budėti, melstis ir daryti gera.

Sekmadienio antrasis skaitinys, iš Laiško Žydams, primena, kad šiame pasaulyje mes esame tik laikini keleiviai. Girdėta laiško ištrauka kalba apie Abraomą, apsivilkusį kelionės rūbą, gyvenantį klajoklių palapinėje, svetimame krašte. Abraomą vedą tikėjimas. Jo tikslas – pasiekti miestą tvirtais pamatais, kurio statytojas yra Dievas. Tas miestas yra ne šiame pasaulyje, bet Danguje. Šią tiesą puikiai suvokė jau pirmųjų amžių krikščionys, kurie save vadino svetimšaliais šiame pasaulyje, o savo bendruomenes – svetimšalių kolonijomis. Iki mūsų dienų naudojamas žodis „parapija“ yra kilęs iš graikiško termino „paroikoi“, reiškiančio būtent miestuose įsikūrusias svetimšalių kolonijas. Tai liudija, kad pirmųjų amžių krikščionys neabejodami Danguje matė savo tikslą. Ir mus šiandien liturgija ragina neišleisti iš akių „būsimo amžinojo gyvenimo“, kurį išpažįstame kalbėdami Credo. Esame kviečiami gyventi išmintingai ir apdairiai, niekados neužmiršti mūsų visų laukiančio likimo, tų dalykų, kuriuos vadiname paskutiniaisiais – mirties, paskutiniojo teismo, amžinybės, pragaro ir Dangaus.

Danguje budinti ir mus globojanti Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums neužmiršti, kad šioje žemėje esame tik laikini keleiviai. Tepadeda jis mums pasiruošti susitikimui su Jėzumi, kuris „sėdi Visagalio Dievo Tėvo dešinėje ir iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti“,- kalbėjo Popiežius sekmadienio vidudienį. (jm)