Penktadienį Paryžiaus katedroje vyko kardinolo Jean-Marie Lustiger laidotuvės. Dalyvavo ir Popiežiaus atstovas kardinolas Paul Poupard.

Penktadienio rytą Paryžiaus Švč. Mergelės Marijos katedroje buvo palaidotas buvęs šios arkivyskupijos ganytojas, kardinolas Jean Marie Lustiger. Jis mirė praėjusį sekmadienį po sunkios ligos būdamas 80 metų amžiaus. Būtų galima sakyti, kad į laidotuvių apeigas buvo susirinkęs visas Paryžius. Jose dalyvavo aukščiausi Prancūzijos valstybės pareigūnai, šimtai visų Bažnyčių ir religijų atstovų iš viso pasaulio, 500 kunigų, 50 vyskupų ir arkivyskupų bei 16 kardinolų, tarp jų ir Šv. Tėvo Benedikto XVI pasiuntinys kardinolas Paul Poupard, bei tūkstančiai tikinčiųjų. Tie, kurie netilpo į sausakimšą katedrą, gedulingas Mišias ir laidojimo apeigas Notre Dame bazilikos kriptoje stebėjo katedros aikštėje įrengtuose didžiuliuose ekranuose.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dėl kardinolo Jean Marie Lustiger laidotuvių nutraukė savo vasaros atostogas Jungtinėse Valstijose. Laidotuvės, pagal velionio valią, buvo perpintos netradicinėmis laidojimo apeigomis, kuriose atsispindėjo buvusio Paryžiaus ganytojo žydiška kilmė. Gimęs Paryžiuje iš Lenkijos kilusioje žydų šeimoje, Aaronas Lustig atrado kelią į krikščionybę po emigracijos į Prancūzijos Orleano miestą, kai dar buvo moksleivis, 1940 metais ir pasikrikštijo Jono Marijos - Jean Marie – vardais. Vėliau, kaip kunigas, vyskupas ir Paryžiaus ganytojas, Lustiger daug darbavosi gerindamas žydų ir katalikų Bažnyčios santykius.

Todėl nestebina kardinolo išreikšta valia, jog per laidotuves jo artimieji, tarp kurių yra ir krikščionių, ir judėjų, maldas už mirusįjį sukalbėtų kiekvienas pagal savo religinę tradiciją. Laidotuvių apeigų pradžioje kardinolo giminaitis Jonas-Moses Lustiger ant velionio karsto užbėrė žemės, atvežtos iš Šventosios Žemės. Žemė buvo atvežta iš vieno vienuolyno, esančio prie Jericho ir iš Jeruzalės Alyvų kalno sodo. Tas pats kardinolo Lustiger sūnėnas perskaitė 113 psalmę, pirma hebrajiškai, paskui prancūziškai. Velionio pusbrolis Arno Lustiger sukalbėjo judėjų gedulo maldą Kadišą.

Laidotuvių Mišių homiliją pasakė velionio, kardinolo Jean Marie Lustiger įpėdinis Paryžiuje, arkivyskupas Andre Vingt-Trois. Jis kalbėjo apie nepaprastas velionio gyvenimo aplinkybes, aiškindamas kaip visa tai rodo, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų. Anot Paryžiaus arkivyskupo, visą kardinolo Lustiger gyvenimą galima aiškinti pagal Europos XX amžiaus istorijos eigą. Antra vertus, jo gyvenimo kelyje atsispindi Dievo su išrinktąja tauta sudaryta sąjunga, atsispindi taip pat skaudžiausi ir žiauriausi aspektai.

Kas turėjo laimės asmeniškai pažinti kardinolą Jean Marie Lustiger, buvo sužavėtas ne tiek jo nepaprastos išminties, dvasios brandumo ar kultūros gilumo, kiek ir virš visko jo tikėjimo jėgos, - kalbėjo arkivyskupas Andre Vingt-Trois. Anot jo, visi gausūs ir įvairiausi Lustiger gyveno darbai buvo pagrįsti nepaprasto troškimo šį savo tikėjimą perduoti kitiems. Savo daugialypę veiklą jis puoselėjo ne vien Bažnyčios viduje, bet ir skaitlingais kontaktais su Prancūzijos visuomene, ekonominiu ir moksliniu pasauliu.

Laidotuvėse Prancūzijos Akademijos vardu atsisveikinimo kalbą su jos nariu pasakė rašytojas Maurice Druon. Paskutinis prieš laidojimą katedros kriptoje aktas buvo skirtas popiežiaus Benedikto XVI laiškui, kurį perskaitė Šventojo Tėvo atstovas į kardinolo Jean Marie Lustiger laidotuves, Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas, prancūzų kilmės Romos kurijos kardinolas Paul Poupard.

Kardinolas Jean Marie Lustiger buvo palaidotas Notre Dame kriptoje, kurioje ilsisi daugelis jo pirmtakų. Paties velionio pageidavimu, kriptoje prie jo kapo yra įrengta plokštė ant kurios įrašytas kardinolo sukurtas tekstas buvo išspausdintas laidotuvių dalyviams skirtoje ceremonijos maldaknygėje. Kardinolo Lustiger parengtame tekste sakoma:

„Gimiau žydas. Man buvo suteiktas mano senelio iš tėvo pusės vardas, Aronas. Tapęs krikščioniu per tikėjimą ir krikštą, vis vien likau žydas taip, kaip Apaštalai. Mano šventieji globėjai yra vyriausiasis kunigas Aaronas, Šventasis apaštalas Jonas ir malonės pilnoji Švč. Marija. Jo Šventenybės, popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas 139-ju Paryžiaus arkivyskupu, 1981 metų vasario 27 dieną buvau intronizuotas šioje katedroje, kurioje vykdžiau visą savo kunigišką tarnystę. Visi, kurie pro čia praeisite, melskitės už mane. Pasirašė: Aron Jean-Marie kardinolas Lustiger, Paryžiaus arkivyskupas.

* * *

Penktadienio rytą Paryžiaus katedroje vykusiose kardinolo Jean-Marie Lustiger laidotuvėse popiežiui Benediktui XVI atstovavo Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas, prancūzas kardinolas Paul Poupard. Jam šia proga Benediktas XVI parašė laišką, kuris buvo perskaitytas laidotuvių metu.

Brangiajam kardinolui Jean-Marie Lustiger žengiant į Viešpaties šviesą ir ramybę, norėdamas ir aš dalyvauti jo laidotuvėse, vykstančiose Paryžiaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedroje, prašau jūsų man jose atstovauti,- rašoma Popiežiaus laiške.

Po sunkios, su tikėjimu ir viltimi, kantriai ir drąsiai pakeltos ligos, mus paliko visų gerbiama iškili Bažnyčios figūra. Per visą savo gyvenimą kardinolas Lustiger degė Dievo ieškojimo ir Evangelijos skelbimo aistra. Jis buvo didžiai dvasingas vyras, stengėsi stiprinti žmonių tikėjimą ir misionierišką uolumą, suteikti solidžią formaciją kunigams ir pasauliečiams, visų pirma Paryžiaus arkivyskupijoje, kurios ganytojas jis buvo beveik dvidešimt penkerius metus.

Troškimas Evangeliją padaryti regimą visuomenės gyvenime, jį paskatino eiti į šiuolaikinį pasaulį, skelbti Bažnyčios mokymą didžiaisiais žmonių sąžinėse kylančiais klausimais. Ištikimas savo kilmei, jis ypatingai prisidėjo prie krikščionių ir žydų broliško dialogo.

Prisimindamas nesvyruojančią kardinolo Jean-Marie Lustiger ištikimybę Kristui, jo Bažnyčiai ir Petro Sostui, reiškiu jam pagarbą už kilnią vyskupišką tarnystę, už tarnavimą žmonėms, kurie buvo patikėti jo globai, ir visai Bažnyčiai. Drauge su visais šiandien susirinkusiais į laidotuves, su visais, kas su viltimi ir dėkingumu šiandien kardinolą mini, pavedu jį gailestingajam Dievui. Pavedu Tam, kuris paskyrė mus, kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, numirusį už mus, kad mes gyventume susivieniję su juo (1 Tes 5, 9-10).

Vienydamasis su jumis maldoje, visiems, kas dalyvauja laidotuvėse ir kas maldingai mini velionį, iš širdies suteikiu Apaštališkąjį palaiminimą,- rašoma Benedikto XVI laiške kardinolui Pauliui Poupardui, kuris Popiežiaus vardu dalyvavo penktadienį Paryžiuje vykusiose kardinolo Jean-Marie Lustiger laidotuvėse.