Dramblio Kaulo Kranto Respublikos susitaikymo šventė

Pirmadienį Bouake mieste, buvusioje Dramblio kaulo kranto respublikos sukilėlių tvirtovėje surengtoje iškilmingoje šventėje buvo įžiebtas „Taikos aukuras“, simboliškai paženklinęs susitaikymą tarp krašto šiaurės ir pietų. Tai buvo oficiali valstybinė, bet drauge didžiulė liaudies šventė, piliečių euforiškai išgyventa ne tik Bouake mieste, į kurį suplūdo tūkstantinės žmonių minios, bet ir sostinėje, kituose miestuose ir provincijoje, tiek šiaurėje, tiek pietuose.

Dramblio Kaulo Kranto Respublikos taika buvo pasirašyta kovo 4-ąją ir nuo tada laipsniškai yra vykdomi prisiimti įsipareigojimai, tačiau kolektyvinėje sąmonėje „Taikos aukuro“ įžiebimas įprasmino tai, ką buvę priešai pasirašė susitarimuose praėjusį pavasarį. Šventėje dalyvavo visi pagrindiniai valstybės ir valdžios pareigūnai, tarpų jų Respublikos prezidentas Laurent Gbagbo, kuris pastaruosius nepilnus penkerius pilietinio karo metus nebuvo lankęsis sukilėlių tvirtove tapusiame Bouake mieste, Ministras pirmininkas, buvęs sukilėlių vadas, Guillaume Soro, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos susitaikymą parėmusių užsienio šalių pareigūnai, tarp jų paminėtini pagrindiniai konflikto tarpininkai, Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Thabo Mbeki ir, taikos derybų baigiamojoje fazėje, Burkina Faso Respublikos prezidentas Blaise Compaore, kitų kraštų diplomatai, tarptautinių organizacijų atstovai ir kiti šventės dalyviai.

Dalyviai išklausė susitaikiusių buvusių priešininkų pasakytų kalbų. Ministras pirmininkas, buvęs kovotojų vadas, Guillaume Soro patikino, jog Dramblio Kaulo Kranto Respublika yra priėjusi tašką, iš kurio nėra kelio atgal: „Nuo dabar nesirūpinsime kitkuo, kaip taiką“, - pareiškė premjeras Soro. Užbaigęs kalbą jis pakvietė visus susitaikymo šventės dalyvius atsistoti ir tyliai, kiekvienas pagal išpažįstamą tikėjimą, pasimelsti už taiką.

Dramblio Kaulo Kranto Respublikos prezidentas Laurent Gbagbo ilgoje kalboje ragino gyventojus nedelsiant rengtis būsimiems rinkimams. „Skubiai į rinkimus: šiandien taika, karas baigėsi!“, - tvirtino prezidentas, drauge kviesdamas šventės dalyvius kelis kartus garsiai kartoti: „karas pasibaigė!“ Prezidentas Gbagbo taip pat dėkojo buvusiam sukilėlių vadui, premjerui Soro, kad pritarė taikos susitarimui ir Afrikos valstybių vadovams, kurie nuoširdžiai rūpinosi, kad Dramblio kaulo kranto respublikos taikos procesas baigtųsi sėkme.

Šventės kulminacija įvyko po oficialių kalbų surengtoje „Taikos aukuro“ įžiebimo ceremonijoje. Dar neseniai buvę priešai – prezidentui Gbagbo ištikimi Dramblio Kaulo Kranto Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadai ir Guillaume Soro vadovaujamų „Naujos jėgos“ sukilėlių vadai - simboliškai perpjovė kelių patrankų atramas, sukrovė ginklus ant didžiulio „Taikos aukuro“ ir jį įžiebė atitinkamu deglu. „Taikos aukuras“ toks jau simboliškas nebuvo: jame suliepsnojo per 2000 įvairių rūšių ginklų.

Šventė sukėlė visų gyventojų euforiją. Tūkstančiai jaunų moterų ir vyrų ėjo pėsčiomis kelias dienas į Bouake miestą iš visų Dramblio Kaulo Kranto Respublikos vietovių, tiek iš šiaurės, tiek iš pietų, - pasakojo Bouake katalikų kunigas, vienos parapijos klebonas, kun. Seraphin Kouadio. O kas negalėjo atvykti į į Bouake, susitaikymo šventę stebėjo per televiziją arba klausėsi per radiją.

Kun. Seraphin Kouadio papasakojo apie kitus du reikšmingus susitaikymo šventės įvykius. Dvi tūkstantinės jaunimo grupės, viena atkeliavusi iš krašto šiaurės, kita iš pietų, į šventę atžygiavo kartu susitikusios prie Bouake miesto „Pietų koridoriaus“.

Susitaikymo intencija buvo aukotos Šv. Mišios Bouake katalikų šv. Teresės katedroje. Mišioms vadovavo Bouake arkivyskupas koadiutorius Paul Simeon Ahouana. Arkivyskupas homilijoje džiaugėsi atrasta taika ir ragino stengtis, kad būtų įgyvendinta visa, kas būtina taikai palaikyti.

Dramblio Kaulo Kranto Respublikos pilietinis karas prasidėjo po nepavykusio pasikėsinimo į prezidento Laurent Gbagbo gyvybę 2002 metų rugsėjo 19 dieną. Nuo tada kraštas buvo padalytas į šiaurę, vadovaujamą Guillaume Soro „Naujos jėgos“ sukilėlių, apkaltinusių centrinę valdžią musulmonų daugumos diskriminavimu ir į krikščionių daugumos pietus, išlikusius ištikimais prezidentui. Skaitlingos ir ilgai užtrukusios derybos, ypač Marcoussis susitarimai, kuriuos parengė Prancūzija, buvusi kolonizatorė, tebeturinti didelių ekonominių interesų Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, nedavė laukiamo rezultato. Susitarti tapo įmanoma per Burkina Faso sostinėje Uagadugu surengtus dvišalius pokalbius, padėjusius kraštui atrasti kelią į stabilumą ir taiką.

Šešėlį taikos susitarimui metė birželio pabaigoje surengtas išpuolis, kurio metu žuvo keturi naujojo ministro pirmininko Guillaume Soro palydovai. Anot premjero, išpuolis buvo nesėkmingas pasikėsinimas į jo gyvybę.

Ypatingi nuopelnai už sėkmingą taikos susitarimą priklauso jau minėtiems Afrikos valstybių vadovams Thabo Mbeki, Pietų Afrikos Respublikos prezidentui ir Blaise Compaore, Burkina Faso Respublikos prezidentui bei Romoje veikiančiai Šv. Egidijaus bendruomenei, kuri pastaraisiais metais dėjo ypatingų pastangų, kad Dramblio kaulo kranto respublikoje būtų sukurtos dialogui ir santarvei palankios aplinkybės.

Dramblio Kaulo Kranto Respublikos taikos susitarimas numato sušaukti rinkimus ne vėliau kaip 2008 metų pradžioje. Be kitų svarbių uždavinių, Taikos susitarimas numato suvienyti ginkluotąsias pajėgas ir atkurti centralizuotą valdymą visoje krašto teritorijoje.

Pasibaigus Dramblio Kaulo Kranto Respublikos susitaikymo šventei Bouake mieste, degtas, kuriuo buvo įžiebtas „Taikos aukuras“, kaip susitaikymo simbolis, bus vežamas po visas Dramblio Kaulo Kranto Respublikos provincijas. (sk)