Dažnai girdime žinių apie Bažnyčios gyvenimą Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, Lenkijoje,
bet beveik nieko nežinome apie ją kai kuriuose kituose kraštuose, kur taip pat yra
mūsų tikėjimo brolių ir seserų.
Daugelis žino, kad Kazachstane buvo sukurtas
platus lagerių tinklas. Pokario metais stalininis režimas į Karagandos sritį nusiuntė
daugybę tremtinių iš įvairių tautų, taip pat ir lietuvių. Šis kraštas buvo turtingas
anglimis, jų kasimui sovietinis režimas nusprendė pasinaudoti tremtinių rankomis.
Jau nesyk esame klausęsi kokiomis baisiomis sąlygomis jie dirbo, kokias kančias kentė
ir kaip mirė.
Tačiau būtent tremtiniai ir jų vaikai tapo dabartinės krikščionių
bendruomenės pagrindu Kazachstane, nors istoriškai krikščionių regione yra jau daug
amžių. Daug kas iš tremtinių ir jų vaikų, atsiradus progai, grįžo į savo ar savo tėvų
tėviškes, bet kai kurie liko ir Kazachstano žemėje įleido šaknis.
Katalikų
Bažnyčia Kazachstane nėra didelė. Beveik pusė Kazachstano gyventojų yra musulmonai,
didelė dalis šalyje gyvenančių rusų tautybės žmonių save identifikuoja su ortodoksais.
Romos katalikais save laiko apie 2 procentus gyventojų, dar keli procentai priklauso
graikų - katalikų ir įvairioms protestantų Bažnyčioms.
Antai, Karagandos diecezijos
teritorijoje, kurioje gyvena 3,5 milijono žmonių, pakrikštytų katalikų skaičius siekia
apie 40 000. Iš viso Kazachstane yra apie 300 000 katalikų, bet tai numanomi skaičiai,
mat tikslių registrų nėra.
Iki Sovietų Sąjungos žlugimo Bažnyčia Kazachstane
gyveno pusiau nelegalumo sąlygomis – meldžiamasi buvo namuose, kunigai sielovadinę
veiklą vykdė slapčia.
Šiandien padėtis daug geresnė. 1991 metais popiežius
Jonas Paulius II po šimtmečių pauzės paskyrė pirmąjį „oficialų“ vyskupą Kazachstane.
Šiandien jų yra šeši, jie darbuojasi keturiose vyskupijose, kurių viena veikia apaštalinės
administracijos teisėmis. Kazachstano sostinėje reziduoja ir apaštalinis nuncijus.
Jiems padeda apie šimtas kunigų, misionierių, vienuolių, katechetų pasauliečių. Sostinėje
veikia nedidelė seminarija, kurioje studijuoja dvi-trys dešimtys kunigystei besiruošiančių
jaunuolių. 2001 metais su jo paties pastangomis sutvirtėjusią Bažnyčią Kazachstane
aplankė popiežius Jonas Paulius II. Kazachstano valdžia laikosi religinės tolerancijos
principo, todėl šiuo požiūriu katalikai nesusiduria su ypatingais sunkumais.
Kazachstano
Bažnyčioje yra ir lietuviškų pėdsakų. Lietuvis tėvas jėzuitas Albinas Dumbliauskas
30 metų, nuo 1961 iki pat savo mirties 1991 metais, aktyviai darbavosi Kazachstane.
Jis palaidotas šalia Kazachstano sostinėje Astanoje esančios katalikų katedros. Astanoje,
kuri sovietiniais laikais vadinosi Celinogradu, prieš du dešimtmečius darbavosi kitas
lietuvis jėzuitas Boleslovas Babrauskas. (rk)