Paskelbta Popiežiaus žinia ateinančių metų Pasaulinei jaunimo dienai besirengiančiam jaunimui

Paskelbta popiežiaus Benedikto XVI žinia jaunimui, besirengiančiam ateinančių metų Pasaulinei jaunimo dienai, kurios kulminaciniai renginiai, dalyvaujant Šventajam Tėvui, vyks Australijos Sidnėjaus mieste, 2008-ųjų liepos 15 – 20 dienomis.

Ateinančių metų Pasaulio jaunimo dienos tema: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8). Dėl to ir viso pasaulio jaunimui adresuotame Popiežiaus laiške kalbama apie Šventąją Dvasią, kuri yra kiekvieno krikščionio asmeninio liudijimo ir visos tikinčiųjų bendrijos gyvenimo gaivintoja.

Pirmajame iš aštuonių laiško skyrių, Šv. Tėvas prisimena nepaprastus išgyvenimus, kuriuos jam teko patirti pirmaisiais savo pontifikato metais Vokietijos Kelne vykusiame susitikime su pasaulines dienas švenčiančiu jaunimu ir mini iki 2008 metų jaunimo dienos vedusį kelią, kuriame 2006 ir 2007 metų jaunimo dienose, švęstose vietiniu mastu, vyskupijose, irgi buvo medituojamas Šventosios Dvasios slėpinys.

Antrasis Popiežiaus laiško skyrius pavadintas: „Šventosios Dvasios pažadas Biblijoje“. Prieš žengimą į dangų, Jėzus pažadėjo savo mokiniams atsiųsti Šventąją Dvasią. Sekminių dieną nužengus Šventajai Dvasiai gimė Bažnyčia. Tačiau Šventosios Dvasios nužengimu išsipildęs Dievo pažadas siekė kur kas senesnius laikus, jį skelbė ir jo išsipildymui ruošė visas Senasis Testamentas. Jau pirmajame Senojo Testamento puslapyje skaitome, kad „vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų“ (Pr 1,2). Ezekielis savo garsiojoje pranašystėje kalba apie sudžiūvusius kaulus, kuriems Dievo dvasia grąžins gyvybę. Pranašo Joelio lūpomis Dievas pažada išlieti savo dvasią ant visos žmonijos ir žmonių sūnūs ir dukterys pranašaus. Galiausiai, atėjus laiko pilnatvei, Viešpaties angelas paskelbia Nazareto Mergelei: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 35). Visi taip pat puikiai prisimename pasakojimą apie Jėzaus viešosios veiklos pradžią, kuomet jis sinagogoje prabilo pranašo Izaijo žodžiais: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“ (Lk 4, 18-19).

„Sekminės – Bažnyčios misijos pradžia“ – taip pavadinta trečioji jaunimui skirtos Popiežiaus žinios dalis. Popiežius primena du Naujajame Testamente aprašytus Šventosios Dvasios suteikimo mokiniams momentus. Prisikėlimo dienos vakarą susitikęs su mokiniais, Jėzus kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią“ (Jn 20, 22). Antrasis momentas – tai pačios Sekminės, kai „staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų“ (Apd 2, 2-3). Baikštūs žvejai tą akimirką tapo drąsiais Evangelijos šaukliais. Net ir priešai stebėjosi kaip neraštingi kaimiečiai sugeba būti tokie drąsūs ir ryžtingi. „Mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“ (Apd 4, 20),- sakė apaštalai. Šitaip gimė Bažnyčia, kuri nuo Sekminių dienos iki šiandien nepaliaudama „iki pat žemės pakraščių“ skelbia Gerąją naujieną.

Norėdami suprasti Bažnyčios misiją,- rašo Popiežius laiško jaunimui ketvirtame skyriuje,- turime vis grįžti į Paskutinės vakarienės kambarį, kur mokiniai ir Marija drauge melsdamiesi laukė pažadėtos Šventosios Dvasios. Kiekviena tikinčiųjų bendruomenė turi semtis įkvėpimo iš šitos gimstančios Bažnyčios ikonos. Visi turime žinoti, kad apaštališkos ir misionieriškos veiklos sėkmė priklauso ne nuo programų ir metodų, bet visų pirma yra bendruomeniškos maldos vaisius. Misija bus tik tuomet sėkminga, kai tikintieji bus „vienos širdies ir vienos sielos“ (Apd 4, 32). Mes visi esame šitos misijos vaisius; mes savyje turime Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilės antspaudą.

Penktajame Popiežiaus laiško skyriuje kalbama apie mūsų asmeninį santykį su Šventąją Dvasia. Savaime nevienam kyla klausimas: kas man yra Šventoji Dvasia? Netrūksta krikščionių, kuriems Šventoji Dvasia yra „didžioji nepažįstamoji“. Būtent dėl to, pasiūliau,- rašo Popiežius,- kad rengdamiesi būsimai Pasaulio jaunimo dienai atidžiau pamąstytumėte apie Šventąją Dvasia. Tikėjimo išpažinime sakome: „Tikiu Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus“. Šventoji Dvasia yra šventumo ir tikro gyvenimo šaltinis; Šventoji Dvasia mus pripildo Dievo meilės. Tačiau negana vien tai žinoti, bet reikia būti atviriems Šventajai Dvasia, reikia ją priimti, kad ji būtų mūsų vadovė ir mūsų sielos mokytoja.

Šeštajame Popiežiaus laiško skyriuje kalbama apie sakramentus, pirmiausia apie Sutvirtinimo sakramentą ir Eucharistiją. Krikščionys kartais nelabai suvokia sakramentų svarbą. Po Krikšto, po Sutvirtinimo sakramento, žmogaus gyvenimas kartais pakrypsta toli nuo tikėjimo, o nemažai yra ir tokių krikščionių, kurie kūdikystėje pakrikštyti, taip ir nepriėmė Susitvirtinimo sakramento. Reika atrasti sakramentų svarbą. Reikia įsisąmoninti, kad kas priėmė Krikštą ir Sutvirtinimo sakramentą, tas yra tapęs „Dvasios šventove“. Jame gyvena Dievas ir toks gyvenimas privalo duoti šventumo vaisius. Popiežius taip pat primena jaunimui, kad krikščioniško gyvenimo šaltinis ir viršūnė yra Eucharistija. Dalyvavimas Eucharistijoje krikščioniui yra tarsi vis naujos nuolatinės Sekminės.

Krikščionio asmeniškai išgyvenamas Šventosios Dvasios slėpinys, jos palaikomas malonės gyvenimas kiekviename atskirame žmoguje, turi duoti šventumo vaisius ir bendruomeniniame gyvenime, visuomenėje ir pasaulyje. Apie tai, apie Šventosios Dvasios įkvėpimu besivadovaujančių krikščionių vykdomą Bažnyčios misiją pasaulyje kalbama Popiežiaus laiško septintoje dalyje. Daugelis šiandien klausia: kaip rasti savo vietą neteisingumo ir kančios kupiname pasaulyje? Kaip pasipriešinti egoizmui ir smurtui? Ką daryti, kad mūsų asmeniškai gaunamos Šventosios Dvasios dovanos keistų pasaulį ir teiktų jam palaimą? Atsakymas yra Kristus ir jo Evangelija. Šventoji Dvasia mus ragina drąsiai eiti į pasaulį ir jam skelbti bei darbais ir savo gyvenimu liudyti tai ką mes tikime.

Galiausia aštuntame ir paskutiniame laiško skyriuje, Popiežius dar kartą kviečia jaunimą į Sidnėjuje ateinančiais metais vyksiančius Pasaulio jaunimo dienų renginius. Sidnėjuje ateinančiais metais vyksiantis susitikimas tetampa proga pajusti Šventosios Dvasios veikimo jėgą. Kartu tai tebūnie vilties ženklas ir mūsų parama Australijos ir visos Okeanijos Bažnyčiai, nes ir Australijai bei visai Okeanijai būtina atgaivinti savo krikščioniškas šaknis. (jm)