Jame dalyvavo trys šimtai kunigų ir pasauliečių iš dvidešimties šalių. Kolokviume
buvo kalbama apie dabartinius parapijų uždavinius, apie bendruomeninį gyvenimą, tiek
švenčiant dieviškuosius slėpinius, ypač susiburiant prie Eucharistijos stalo, tiek
ir apie socialinį bei kultūrinį parapijinės bendruomenės gyvenimą, apie karitatyvinę
veiklą ir solidarumą. Kolokviume kalbėta apie tikinčiųjų parapijinio sąmoningumo svarbą.
Tikintis žmogus priklauso Bažnyčiai, priklauso tikinčiųjų bendruomenei, ir šio priklausymo
pati betarpiškiausia ir labiausiai suprantama forma yra priklausymas parapijai. Parapijos
gyvenime bene svarbiausias dalykas yra kunigų ir pasauliečių charizmų ir vykdomų darbų
darna. Tam reikalingas ir supratimas, kad skirtingos charizmos, kiekviena sau būdingomis
priemonėmis, siekia bendro gėrio, ir atsakomybė už bendruomenės veiklą, ir sugebėjimas
vieni į kitus įsiklausyti.
Europos parapijų kolokviumai rengiami kas dveji
metai. Pirmasis buvo surengtas 1961 metais. (jm)