Apie Mariazell šventovę

Mariazell šventovė, kurioje rugsėjo mėnesį lankysis popiežius Benediktas XVI, šiemet mini 850 metų jubiliejų. Tai pagrindinė Austrijos katalikų šventovė ir viena svarbiausių Švenčiausiosios Mergelės Marijos kulto vietų visoje Vidurio Europoje. Kasmet ją aplanko po milijoną maldininkų; rengiamos piligriminės kelionės į Mariazell pėsčiomis iš Austrijos ir iš kaimyninių šalių.

Šios šventovės istorija siekia dvyliktojo amžiaus vidurį. Benediktinų vienuolis, vardu Magnus, keliavo nešinas Marijos statulėle. Staiga jis pamatė nuo kalvos riedantį didžiulį akmenį. Išsigandęs iškėlė aukštyn Marijos statulėlę ir tą akimirką akmuo subyrėjo. Supratęs, kad tai būta stebuklo, vienuolis iš akmens skeveldrų pastatė koplytėlę ir joje patalpino savo neštą Marijos statulą. Tai įvyko 1157 metų gruodžio 21 dieną. Iš čia ir šventovės vardas – „Maria in der Zelle“ (Marija celėje). Pakelės koplytėlė greit tapo Švenčiausiosios Mergelės garbinimo vieta. Melstis prie koplytėlės rinkosi vietiniai gyventojai, o ilgainiui ir iš toliau atkeliaujantys maldininkai. Seniausias dokumentas, liudijantis apie organizuotas dideles piligrimystes į šią vietą, datuotas 1330 metais. Mariazell šventovėje garbinamą Mergelę Mariją Austrijos katalikai tituluoja „Magna Mater Austriae“. Kadangi Marijos kultas šioje vietoje suklestėjo austrų imperijos laikais, kai vienoje valstybėje gyveno ne tik austrų, bet taip pat vengrų ir kaimyninės slavų tautos, ilgainiui Mariją imta tituluoti taip pat „Magna Domina Hungarorum“ ir „Mater Gentium Slavorum“. Ir šiandien ši šventovė brangi ne tik Austrijos, bet taip pat Vengrijos ir kitų kaimyninių šalių katalikams.

Ypač Vengrijos katalikams Mariazell šventovė, nors ir esanti už Vengrijos ribų, yra tarsi ir jų nacionalinė šventovė. Čia dažnai lankydavosi Vengrijos primas kardinolas Jozsef Mindszenty. Budapešto ir Esztergomo arkivyskupą Mindszenty 1948 metais komunistai nuteisė kalėjimu iki gyvos galvos. 1956 metais per Budapešto sukilimą kardinolas buvo išlaisvintas, o kai sovietų intervencija užgniaužė sukilimą, laikiną prieglobstį kardinolui suteikė Jungtinių Valstijų ambasada Budapešte. 1971 metais, susitarus su Vatikanu, kardinolas išvyko gyventi į Austriją ir nuo to laiko iki mirties 1975 metais buvo labai dažnas Mariazell šventovės svečias. Šioje šventovėje jis buvo ir palaidotas. Tik 1991 metais, kai Vengrijoje baigėsi komunistų valdymas, kardinolo palaikai buvo perkelti į Vengriją ir palaidoti Esztergomo katedroje. (jm)