Bosnijos ir Hercegovinos katalikų vyskupai savo posėdyje kreipė dėmesį į neteisingumo situacijas šalyje.

Bosnijos ir Hercegovinos vyskupų posėdis įvyko Banja Lukoje praėjusią savaitę. Jo metu vyskupai ypatingą dėmesį skyrė neišspręstoms valstybinėms ir socialinėms neteisingumo situacijoms. Pasak Bosnijos ir Hercegovinos vyskupų konferencijos sekretoriaus, mons. Ivo Tomaševič, labai sudėtinga valstybės sudėties problema ne tik neišsprendė, o net sukūrė naujų neteisingumo situacijų.

Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybės paskelbimas išprovokavo kruviną vidaus konfliktą tarp serbų, chorvatų ir bosnių. Ketverius metus tęsęsis karas pareikalavo daug aukų. Apie šio konflikto nežmonišką žiaurumą liudiją vadinamosios Srebrenicos žudynės, įvykdytos lygiai prieš 12 metų, 1995 metų liepos 11 dieną, kuomet generolo Mladičiaus vadovaujami Bosnijos ir Hercegovinos serbų kovotojai nužudė aštuonis tūkstančius bosnių-musulmonų. Didžiulė šių žudynių atsakomybė tenka tarptautinei bendruomenei, Jungtinių tautų taikos pajėgoms nesugebėjus apsaugoti tūkstančių nekaltų žmonių gyvybės.

Pagal Daytono taikos sutartį, pasirašytą 1995 metais, dabartinę Bosnijos ir Hercegovinos valstybę sudaro Bosnijos ir Hercegovinos Federacija ir Serbų Respublika. Tačiau pasak mons. Tomaševič, vyskupai konstatavo, jog Daytono sutartis leido užbaigti karą, bet valstybiniu mastu neatkūrė teisingumo. Tai labai ryškiai liudija krašto padalijimas į minėtus atskirus autonominius vienetus. Jų atsiradimas leido tam tikru būdu įteisinti daugelį karo nusikaltimų, - sakė mons. Tomaševič pokalbyje per Vatikano Radiją. Jis priminė, jog krašto vyskupai prieš dvejus metus paskelbtame dokumente pateikė konkrečių siūlymų pertvarkyti Bosniją Hercegoviną taip, kad būtų lygiai užtikrintos trijų tautų ir visų šalies piliečių teisės visoje valstybės teritorijoje.

Minėtosios neteisingumo situacijos atsispindi Bosnijos ir Hercegovinos katalikų Bažnyčios padėtyje. Banja Luka vyskupijoje Serbų Respublikoje gyvena apie 110 tūkstančių katalikų. Tačiau apie 70 tūkstančių buvo išvaryti iš vyskupijos teritorijoje esančių gimtinių. Labai nedaug katalikų pasiliko serbų kontroliuojamose vietovėse. Anot Banja Lukos vyskupo Komarica, padėtis apgailėtina, nes tik labai nedaug pabėgėlių galėjo sugrįžti, o pasilikusiesiems nepripažįstamos visos teisės. Bažnyčia stengiasi padėti kuo gali. Jos pastangomis vyskupijoje buvo atidarytas švietimo centras, katalikus šelpia vyskupijos Caritas, tuo metu Serbų respublikos valdžia niekuo nepadeda norintiems sugrįžti katalikams. Mons. Tomaševič priminė, jog Banja Luka vyskupijoje buvo nužudyti septyni kunigai ir vienuolė, tačiau susidaro įspūdis, kad už tai niekas neatsakingas. Bosnijos ir Hercegovinos katalikų vyskupai karštai viliasi, kad padėtis galės keistis į gera, nes ji turi keistis, - kalbėjo vyskupų konferencijos sekretorius.

Vyskupai savo posėdyje daug dėmesio skyrė dar vienai neteisingumo situacijai, - prekybai žmonėmis. Prekybos žmonėmis reiškinys yra deganti problema ne tik Bosnijoje ir Hercegovinoje, bet visame Balkanų regione. Apie ją nekalba nei vietinė žiniasklaida, nei pareigūnai, nors plačiai žinoma, kad daug žmonių yra į patekę į naujosios vergovės pinkles. Vyskupai savo ruožtu nori sukurti atitinkamas sielovados programas, skirtas padėti ypač vadinamiems gatvių vaikinams ir merginoms, kurie dažniausiai yra benamiai ir greitai tampa narkotikų ir kitokių negandų aukomis. (sk)