Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventė
Pirmadienį, liepos 16-ąją, Bažnyčios liturginis kalendorius mini Karmelio kalno Švenčiausiąją
Mergelė Mariją, liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamą Škaplierine. Ši šventė istoriškai
susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene,
davusia pradžią karmelitų ordinui ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu –
škaplieriumi. Škaplierius yra karmelitų ypatingo pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei
Marijai ženklas - ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis, sakramentalija. Ordino nariams
škaplierius yra abito dalis.
Pasak padavimo, Karmelio kalno bendruomenės istorija
siekianti pranašo Elijo laikus, tačiau iš tiesų jai pradžią davė į bendruomenę susibūrę
krikščionys, kuriems regulą apie 1202 - 1209 metus parašė tuometinis Jeruzalės patriarchas
Albertas. Pasibaigus kryžiaus žygiams ir žlugus Palestinoje veikusiai krikščionių
valstybei, ir Karmelio kalno vienuoliams teko persikelti į Europą. 1247 metais popiežius
Inocentas IV galutinai patvirtino karmelitų regulą. Neseniai karmelitai minėjo škaplieriaus
750 metines. Pasak tradicijos, 1251 metais apsireiškusi Mergelė Marija įteikė škaplierių
Anglijos karmelitų vienuoliui Simonui Stockui. Dievo Motina jam pažadėjo, kad tie,
kas nešios škaplierių, nepateks į pragarą, o škaplierius nuo šiol bus išgelbėjimo,
pagalbos pavojuje simbolis. Dar labiau karmelitų ordino platinamą su škaplieriumi
susijusią maldingą tradiciją sutvirtino popiežiaus Jono XXII 1322 metais paskelbta
bulė, kurioje sakoma, kad visi, nešiojusieji škaplierių, patį pirmąjį šeštadienį po
mirties bus išvaduoti iš skaistyklos.
Po dviejų šimtų veiklos metų, jau plačiai
po Europą paplitęs karmelitų ordinas, buvo praplėstas ir papildytas: buvo įkurta klauzūroje
gyvenančių seserų karmeličių atšaka ir vadinamasis trečiasis ordinas, tai yra pasaulietiškoji
karmelitų ordino atšaka. Šis karmelitų ordino išplėtimas įvyko 1452 metų spalio 7
dieną popiežiaus Mikalojaus V bule “Cum Nulla”. Šešioliktojo amžiaus viduryje šv.
Teresės Avilietės ir Šv. Kryžiaus Jono asketinio mokymo įtakoje karmelitų ordinas
buvo reformuotas ir pasidalino į dvi pagrindines atšakas – senosios regulos karmelitus
ir reformuotuosius (basuosius) karmelitus.
Karmelitai yra Kristaus liudytojai
ir kontempliatyvu gyvenimu, ir apaštališka veikla tarp žmonių. Karmelitų šeima taip
pat yra misionieriška šeima - daugelis brolių, seserų ir pasauliečių skelbia Evangeliją
visame pasaulyje bei platina pamaldumą į Mariją, Karmelio kalno Karalienę.
Karmelitų
ordinas davė Bažnyčiai tokius garsius šventuosius kaip jau minėtieji Teresė Avilietė
ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir dvidešimtojo
amžiaus garsi šventoji kankinė Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein.
Septynioliktajame
amžiuje karmelitai pasiekė ir Lietuvą. Iki aštuonioliktojo amžiau vidurio Lietuvoje
įsikūrė keletas karmelitų ir karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir
basųjų karmelitų vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas – Paštuvos seserų karmeličių
vienuolynas, atkurtas 1994 metais.