Kada „embrionas“ tampa „žmogiška būtybe“?

Pietų Korėjos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad tada, kai būsimo naujagimio motinai prasideda sąrėmiai. Šis teismo sprendimas šalyje sukėlė karštas diskusijas ir daugelio organizacijų bei institucijų, tarp jų ir katalikų Bažnyčios, pasmerkimą.

Pietų Korėjos aukščiausiojo teismo sprendimas buvo suformuluotas tiriant 2001 metais iškeltą bylą, kurioje jauna moteris kaltino savo akušerę tyčiniu nužudymu, mat ši laiku nenusprendė daryti cezario pjūvio ir vaikas pernešiotas mirė motinos įsčiose.

Teismas nusprendė, kad kūdikis nebuvo „žmogiška būtybė“, mat mirė taip ir neprasidėjus sąrėmiams, nepaisant to, kad laiku padarius cezario pjūvį vaikas būtų buvęs visiškai sveikas. Akušerei buvo skirta bauda už nepakankamą „atsargumą ir atidumą“ darbe.

Paliekant kriminalinį šios bylos aspektą nuošalyje, kritikai aštriai kritikavo teismo pasirinktą kriterijų, pagal kurį vaisius motinos įsčiose tampa „žmogiška būtybe“ – sąrėmius. Kyla tikrai labai daug klausimų. Jau yra nesuskaitoma daugybė atvejų, kai po medikų intervencijos ir cezario pjūvio motinas įsčias palieka 8 ar net 7 mėnesių kūdikiai, kuriais šiandieninė medicina pajėgia visiškai pasirūpinti. Neseniai buvo išgelbėtas netgi šešių mėnesių nesulaukęs kūdikis. Ir niekas neabejoja, kad visi šie ankščiau laiko motinos įsčias palikę kūdikiai yra „žmogiškos būtybės“. Tačiau Pietų Korėjos teismui net 9 mėnesių sulaukęs kūdikis nebuvo „žmogumi“.

Jau seniai ir plačiai diskutuojama kada vaisius tampa „žmogiška būtybe“. Beveik visuotinai atsisakyta nuomonės, kad vaikas „žmogumi“ tampa tik po gimimo. Mūsų juridinė sistema numato, kad vaikas po gimimo įgyja tam tikrą statusą ir teisių, tačiau jau visuotinai sutinkama, kad nėra principinio skirtumo tarp vaiko dieną prieš gimimą ir dieną po gimimo.

O kada šis skirtumas atsiranda? Kai kuriems toks skirtumas atrodo esąs įvairaus lygio embriono organų susiformavimas. Štai, yra teigiančių, kad embrionas žmogiška būtybe tampa maždaug dviejų mėnesių, kai jau išryškėja jo kūno ir galvos kontūrai. Kiti teigia, kad vėliau, kai susiformuoja smegenys, centrinė nervų sistema, plaučiai, kūdikis pradeda reaguoti į garso signalus. Dar kiti riba laiko tą metą, kai po išankstinio gimdymo ar cezario pjūvio atveju vaiką būtų įmanoma išgelbėti. Su dabartine medicina įmanoma išgelbėti penkių su puse mėnesių kūdikį.

Katalikų Bažnyčios akimis embrionas nuo pat jo užuomazgos jau yra „žmogiška būtybė“, kuri, jei nebus sutrukdyta, tikrai išsivystys į visiškai susiformavusį žmogų. Būtų galima pasakyti, kad Bažnyčios akimis embrioną „žmogiška būtybe“ daro ne jo organų išsivystymo lygis, o pati jame užkoduota ir labai kryptingai veikianti “galia“ vystytis ir tapti visiškai susiformavusiu žmogumi. Todėl, beje, Bažnyčia pasisako prieš abortus – nes tiki, kad abortu yra sunaikinama žmogiška būtybė, kai niekam neleistina jos naikinti, o ne todėl, kad trokšta paniekinti moterų laisvę rinktis.

Kaip bebūtų, tačiau Pietų Korėjos teismo sprendimas rizikuoja pralenkti net ir karščiausius abortų šalininkus arba abortą pripažįstančių valstybių įstatymus, kurie didžiuma atvejų numato, kad abortą galima atlikti iki 12 vaisiaus gyvenimo savaitės, o paskui jau pradeda tarsi sutikti, jog vaisiaus „panašumas“ į žmogišką būtybę darosi toks „akivaizdus“, kad jau tikrai nebegalima jo naikint. (rk)