Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Bazilijų santrauka.

Trečiadienio rytą vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie ketvirtajame amžiuje gyvenusį didįjį vyskupą ir vienuolių bendruomenių kūrėją šv. Bazilijų. Bizantiškuose liturginiuose tekstuose Bazilijus vadinamas „Bažnyčios žiburiu“. Tačiau jis brangus ir Vakarų Bažnyčiai, daug pasisėmusiai iš jo mokymo.

Bazilijus gimė apie 330 metus. Studijavo geriausiose Atėnų ir Konstantinopolio mokyklose. Supratęs, jog pasaulio džiaugsmai tėra tik bergždžias laiko gaišinimas, Bazilijus radikaliai pasuko Kristaus sekimo keliu. Vėliau apie savo atsivertimą jis rašė: „Vieną dieną, tarsi pabudęs iš gilaus miego, pamačiau nepaprastą Evangelijos tiesos šviesą ir pravirkau, supratęs, koks tuščias buvo ankstesnis mano gyvenimas“. Sutikęs Kristų, Bazilijus atsidėjo asketiškam maldos ir meditacijos gyvenimui, studijavo Šventąjį Raštą. Po kelerių vienuoliškos askezės metų priėmė kunigystės šventimus, o 370 metais tapo Kapadokijos Cezarėjos, dabartinėje Turkijoje, vyskupu.

Remdamasis savo asmenine vienuoliško gyvenimo patirtimi, vyskupas Bazilijus steigė vis naujas vienuolių bendruomenės ir Dievui pasišventusių krikščionių brolijas. Savo įkurtas bendruomenės pats dažnai lankė. Savo žodžiais ir raštais, kurių nemažai išliko iki mūsų dienų, Bazilijus ragino šių bendruomenių narius siekti krikščioniško tobulumo. Bazilijaus skelbtas vienuolystės modelis skyrėsi nuo anksčiau paplitusio atsiskyrėliško vienuolių gyvenimo. Bazilijus stengėsi, kad Dievui gyvenimą pašventusiųjų bendruomenės dalyvautų Bažnyčios sielovadinėje veikloje. Bazilijaus vienuoliai buvo aktyvūs apaštalai vietinių Bažnyčių gyvenime.

Vadovaudamas Kapadokijos Cezarėjos vyskupijai, Bazilijus pagarsėjo kaip rūpestingas visos bendruomenės tėvas. Rūpinosi ne tik sielovada ir liturgija, bet taip pat materialiniais savo vyskupijos narių reikalais, gynė jų teises. Vyskupas Bazilijus taip pat pagarsėjo uolumu diskusijose su to meto erezijomis, visų pirma su tais, kurie neigė Jėzaus dieviškąją prigimtį. Bazilijaus mokymas taip pat lemtingai prisidėjo prie Švenčiausiosios Trejybės doktrinos susiformavimo.

Atidavęs visas jėgas uoliai vyskupiškai tarnystei, šv. Bazilijus mirė 379 metais. Nors mirė nesulaukęs penkiasdešimties metų, vėlesnės krikščionių kartus prisimena jo nuopelnus ir mokosi iš jo kaip būti tikrais krikščionimis. (jm)