Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje, komentuodamas XIII eilinio sekmadienio
Mišiose girdėtus Žodžio Liturgijos skaitinius, popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie
laisvę ir Kristaus sekimą.
Evangelistas Lukas sako, jog „atėjus metui, kai
turėjo būti atimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę“
(Lk 9, 51). Žodis „ryžtingai“ reiškia, kad tai buvo Jėzaus laisvas sprendimas. Jis
žinojo, kad Jeruzalėje jo laukia nukryžiavimas, tačiau pakluso Tėvo valiai. To laisvo
apsisprendimo būti klusniu Tėvui priežastis buvo meilė. Kas gi galėjo būti laisvesnis
už Jį, Visagalį? Jėzus savo laisvę vykdė ne valdydamas ir kitiems primesdamas savo
valią, bet tarnaudamas. Lygiai taip pat ir kiekvieno žmogaus gyvenime, tikrai laisvas
yra tas, kas meile įprasmina savo laisvę. Kas yra laisvesnis? Tas, kuris viską savinasi
ir saugo, kad neprarastų savo nuosavybės? Ar tas, kuris dalijasi su kitais, kuris
nebijo „ryžtingai“ nuspręsti dalytis tuo ką turi?
Apaštalas Paulius laiške
Galatijos, dabartinėje Turkijoje, krikščionims rašo: „Jūs esate pašaukti laisvei!
Tačiau šios laisvės vardan nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile
tarnauti“ (Gal 5, 13). Pataikauti kūnui – reiškia gyvenime vadovautis egoizmu. Tuo
tarpu, pagal dvasią gyvenama tuomet, kai žmogaus laisvų sprendimų kriterijus Kristaus
mums dovanota Dievo meilė. Krikščionio laivė nereiškia galėjimo daryti tai ko užsigeidi,
bet sekti save už mus aukojantį Kristų. Tai gali atrodyti kaip paradoksas, tačiau
Viešpaties laisvės viršūnė buvo jo kryžiaus auka. Kai žiūrėdami į nukryžiuotąjį žmonės
šaukė: „Jei tu Dievo Sūnus, nulipk nuo kryžiaus“, jis įrodė savo laisvę iki galo įvykdydamas
gailestingojo Tėvo valią. Tokį pavyzdį mums paliko daugybė kitų tiesos liudytojų –
vyrų ir moterų, kurie kankinami, uždaryti į kalėjimus išliko laisvi. „Tiesa padarys
jus laisvus“ – sako Kristus. Kas gyvena tiesa, tas niekuomet nebus jokios valdžios
vergas, bet visuomet sugebės laisvai tarnauti broliams.
Po sekmadienio vidudienio
maldos, Popiežius pareiškė užuojautą Kolumbijos gyventojams ir solidarumą visai kolumbiečių
tautai, sukrėstai vienuolikos Valle Cauca departamento tarybos deputatų nužudymo.
Popiežius pareiškė užuojautą nužudytųjų šeimoms. Dar kartą reikalavo, kad būtų paleisti
visi pagrobtieji.
Kolumbijos Valle Cauca regioninio parlamento deputatus jau
prieš penkerius metus pagrobė viena pagrindinių dalį šalies teritorijos kontroliuojančių
sukilėlių grupuočių - Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos. Praėjusią savaitę
sukilėliai pranešė, jog vienuolika deputatų žuvo birželio 18 dieną įvykusiame susišaudyme.
Sekmadienio
vidudienį Popiežius taip pat pasveikino skautus, mininčius šios organizacijos įsikūrimo
šimtąsias metines. (jm)