Turkijos teismas uždraudė Baltramiejui I tituluotis „ekumeninių“ patriarchu
Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I išreiškia dideli susirūpinimą
dėl Turkijos aukščiausiojo teismo birželio 26 d. priimto sprendimo. Aukščiausiasis
teismas paneigė patriarchato ekumeniškumą, apibūdindamas jį tik kaip Turkijos instituciją,
skirtą Turkijos graikų-ortodoksų mažumos kultui. Anot teismo, patriarchas Baltramiejus
I negali savęs tituluoti ortodoksų „ekumeniniu patriarchu“. Turkijos religinių reikalų
ekspertai teismo sprendimą vadina politiniu, kuris kelia susirūpinimą dėl šalyje esančių
religinių bendruomenių ateities. Pavyzdžiui 1974 metais tas pats teismas panaikino
religinių mažumų organizacijų teisę į nuosavybę, nors 1933 metų įstatymas buvo įteisinęs.
Penktadienį
Patriarchato išplatintame pareiškime sakoma, kad Patriarchato dvasinis, istorinis
ir garbės primatas egzistuoja jau septyniolika šimtmečių. Krikščionių ortodoksų tarpe
primatas nustato hierarchinius santykius bei nurodo tik religinį statusą, tai yra
teologine prasme. Kiekviena ortodoksų Bažnyčia yra autokefalinė, tai yra turi jurisdikcinę
autonomiją. Tačiau Konstantinopolio patriarchatas yra „primus inter pares“ kaip senoji
Rytų krikščionių sostinė.
Iš pirmo žvilgsnio teismo nuosprendis yra tik pozicijos
nustatymas Patriarchato atžvilgiu, siekiant apibrėžti jo vaidmenį ir autoritetą. Pasak
ekspertų, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į nuosprendžio priėmimo kontekstą. Teismas
turėjo išnagrinėti bulgarų kilmės ortodoksų kunigo ieškinį dėl jo pareigų sustabdymo
vienoje parapijoje teisėtumo. Vietos Sinodas uždraudė ortodoksų kunigui eiti pareigas
dėl netinkamo elgesio. Teismas priėmė patriarchatui palankų sprendimą, tačiau tuo
pačiu pasisakė dėl patriarchato juridinio statuso.
Pagrindžiant nuosprendį
Aukščiausiasis teismas pasinaudojo 1923 metų Lozanos sutartimi, kurioje Konstantinopolio
patriarchatas įvardinamas kaip religinė mažuma, o ne kaip „ekumeninis“. Teisėjai taip
pat nurodė, kad Patriarchatas yra Turkijos įstatymų subjektas, o Turkija negali suteikti
specialaus statuso šalyje gyvenančioms mažumoms.
Tiek ortodoksų, tiek katalikų
bendruomenės iki šiol neturi juridinio statuso, kunigai ir vyskupai neturi pripažinimo,
seminarijos yra uždarytos, o pats Konstantinopolio patriarchas būtinai turi būti Turkijos
pilietis. Tuo tarpu Patriarchato titulas „ekumeninis“ nepatinka turkų politikams bei
viešajai nuomonei. Galiausiai Patriarchatas yra kaltinamas noru šalyje sukurti užsieniečių
anklavą ar net įteisinti tam tikrą ekstrateritorialumą Vatikano valstybės pavyzdžiu.
(kl)