Turkijos teismas uždraudė Baltramiejui I tituluotis „ekumeninių“ patriarchu

Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I išreiškia dideli susirūpinimą dėl Turkijos aukščiausiojo teismo birželio 26 d. priimto sprendimo. Aukščiausiasis teismas paneigė patriarchato ekumeniškumą, apibūdindamas jį tik kaip Turkijos instituciją, skirtą Turkijos graikų-ortodoksų mažumos kultui. Anot teismo, patriarchas Baltramiejus I negali savęs tituluoti ortodoksų „ekumeniniu patriarchu“. Turkijos religinių reikalų ekspertai teismo sprendimą vadina politiniu, kuris kelia susirūpinimą dėl šalyje esančių religinių bendruomenių ateities. Pavyzdžiui 1974 metais tas pats teismas panaikino religinių mažumų organizacijų teisę į nuosavybę, nors 1933 metų įstatymas buvo įteisinęs.

Penktadienį Patriarchato išplatintame pareiškime sakoma, kad Patriarchato dvasinis, istorinis ir garbės primatas egzistuoja jau septyniolika šimtmečių. Krikščionių ortodoksų tarpe primatas nustato hierarchinius santykius bei nurodo tik religinį statusą, tai yra teologine prasme. Kiekviena ortodoksų Bažnyčia yra autokefalinė, tai yra turi jurisdikcinę autonomiją. Tačiau Konstantinopolio patriarchatas yra „primus inter pares“ kaip senoji Rytų krikščionių sostinė.

Iš pirmo žvilgsnio teismo nuosprendis yra tik pozicijos nustatymas Patriarchato atžvilgiu, siekiant apibrėžti jo vaidmenį ir autoritetą. Pasak ekspertų, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į nuosprendžio priėmimo kontekstą. Teismas turėjo išnagrinėti bulgarų kilmės ortodoksų kunigo ieškinį dėl jo pareigų sustabdymo vienoje parapijoje teisėtumo. Vietos Sinodas uždraudė ortodoksų kunigui eiti pareigas dėl netinkamo elgesio. Teismas priėmė patriarchatui palankų sprendimą, tačiau tuo pačiu pasisakė dėl patriarchato juridinio statuso.

Pagrindžiant nuosprendį Aukščiausiasis teismas pasinaudojo 1923 metų Lozanos sutartimi, kurioje Konstantinopolio patriarchatas įvardinamas kaip religinė mažuma, o ne kaip „ekumeninis“. Teisėjai taip pat nurodė, kad Patriarchatas yra Turkijos įstatymų subjektas, o Turkija negali suteikti specialaus statuso šalyje gyvenančioms mažumoms.

Tiek ortodoksų, tiek katalikų bendruomenės iki šiol neturi juridinio statuso, kunigai ir vyskupai neturi pripažinimo, seminarijos yra uždarytos, o pats Konstantinopolio patriarchas būtinai turi būti Turkijos pilietis. Tuo tarpu Patriarchato titulas „ekumeninis“ nepatinka turkų politikams bei viešajai nuomonei. Galiausiai Patriarchatas yra kaltinamas noru šalyje sukurti užsieniečių anklavą ar net įteisinti tam tikrą ekstrateritorialumą Vatikano valstybės pavyzdžiu. (kl)