Popiežiaus Jono Pauliaus II pamokslas 1987 birželio 28 d

POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II PAMOKSLAS LIETUVOS KRIKŠTO 600 METŲ JUBILIEJAUS IR DIEVO TARNO JURGIO MATULAIČIO BEATIFIKACIJOS IŠKILMĖJE ŠV. PETRO BAZILIKOJE 1987 BIRŽELIO 28

(Ištrauka)

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius [...] yra ypatinga Dievo dovana Bažnyčiai ir lietuvių tautai [...]. Jis buvo tikras ,,Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas”, uolus bei nenuilstantis sielovados darbininkas ne tik Tėvynėje, bet ir Lenkijoje, Romoje bei kitose vietose – drąsus ir iniciatyvos kupinas, sumanus ir pasiaukojęs, pajėgus atsilaikyti ir veikti sunkiomis Bažnyčiai gyvenimo sąlygomis, už visa labiau ir visikai atsidavęs jam patikėtų sielų išganymo reikalui.

Kad jis sugebėjo nugalėti visokeriopus išmėginimus ir būti visų labai kilniai įvertintas, tai priklauso nuo jo ypatingu būdu praktikuotų dorybių. Tai patvirtina gausūs liudijimai iš įvairių sričių, kuriose reiškėsi gausių vaisių davusi jo kaip ganytojo veikla: nuo uolaus kunigiško apaštalavimo iki svarbių Šventojo Sosto jam patikėtų pareigų; nuo akademinio dėstymo iki praktinio kultūros bei socialinio teisingumo reikalavimų puoselėjimo, taip pat nuolatinių asmeninių įsipareigojimų vargdienių ir beturčių naudai. Ypač noriu priminti jo rūpinimąsi vienuoliniu gyvenimu. Jis tai parodė, atnaujindamas Kunigų Marijonų kongregaciją, įsteigdamas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų ir Eucharistinio Jėzaus Tarnaičių vienuolijas. Čia gausiai dalyvaujantys jo dvasios sūnūs ir dukterys iš jo yra gavę brangų šventumo bei atsidėjimo Bažnyčios ir brolių tarnystei paveldą Visi šie padariniai kilo iš gilaus vidinio gyvenimo, kuris palaike nuolatinę jo vienybę su Dievu.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis labiausiai yra šviesus pavyzdys vyskupo, tapusio ,,visiems viskuo“, giliai įsisąmoninusio savąjį ganytojo pašaukimą, visiškai atsidavusio Evangelijos skelbimui ir pastangoms vesti sielas į šventumą.

Šiai dienai skirtoje Evangelijoje girdime Viešpaties žodžius: ,,Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane — nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs - atras ją” (Mt 10,38-39). Jie labai tiksliai nusako arkivyskupo Jurgio pašaukimą ir gyvenimą. Per penkiasdešimt šešerius metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Ėmė tad savo kryžių. 0 kryžiai, kuriuos jis turėjo imti ir nešti, buvo daugeriopi. Ėmė jis tuos kryžius ir sekė paskui Kristų. Įvairiais atvejais buvo pasirengęs ,,paaukoti gyvybę dėl Kristaus“. Tai rodo jo žodžiai, jo darbai, visa jo pastoracinė veikla. Neieškojo savęs. Nesiekė ,,susirasti sau gyvenimą”. Priešingai, buvo pasirengęs ne vienu atveju p r a r a s t i savo gyvenimą,. Kaip tik dėl to pasiekė tą gyvenimo pilnatvę, kurią žmogus gali patirti Kristuje. Sekdamas Kristumi ir kitus vedė Evangelijos keliu - tuo keliu kuris yra Krikšto Kristuje vaisius ir pasekmė.

Brangus broliai ir sesės lietuviai! Šiandien Bažnyčia kreipiasi į jus Kristaus žodžiais iš Evangelijos: ,,Priimkite pranašą, kaip pranašą, priimkite teisųjį kaip teisųjį’ (Mt 10, 41). Toks yra šios beatifikacijos šūkis [...]. Šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, kad jie rodytų kelią - kelią, prasidedantį p a s i n ė r i m u K r i s t u j e per Krikštą.

Taigi drauge su naujuoju Palaimintuoju, stojančiu jūsų akyse šalia Lietuvos Globėjo šventojo Kazimiero, meldžiame, kad jūs be paliovos būtumėte v e r t i K r i s t a u s. Jis gi sako: ,,Kas ima savo kryžių ir seka paskui mane, tas vertas manęs!“

Istorijos eigoje jūs daug karų parodėte ir įrodėte savo norą būti verti Kristaus; būti jo verti neretai net herojišku mastu. Ko daugiau galėtume šiandien, šiais jubiliejiniais metais, linkėti jums ateičiai?

Linkime būti vertiems Kristaus!

Būti Dievo tautai toje šalyje, kurią Dievas yra davęs jūsų senoliams...

Ir kad Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, visada būtų jūsų Dievas (plg. Ez 36,28).
Amen.