Popiežius vadovavo Mišparams Šv. Pauliaus bazilikoje

Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienio pavakare Romos Šv. Pauliaus bazilikoje vadovavo birželio 29-ąją švenčiamos apaštalo šv. Petro ir Pauliaus iškilmės pirmiesiems Mišparams ir jų metu paskelbė apaštalo šv. Pauliaus gimimo 2000-ųjų metinių jubiliejinius metus, kurie bus minimi nuo 2008-ųjų birželio 29-osios iki 2009-ųjų birželio 29-osios.

Ketvirtadienio pavakare vadovautų Mišparų homilijoje Šv. Tėvas visų pirma pasveikino Konstantinopolio ekumeninio patriarchato delegaciją, kuri, kaip kasmet, atvyko dalyvauti Romos Bažnyčios pagrindinių globėjų šventėje. Savo ruožtu ir Romos Bažnyčios atstovai kasmet keliauja į Stambulą ir dalyvauja lapkričio 30 dieną švenčiamoje Konstantinopolio patriarchato globėjo šv. Andriejaus šventėje. Kaip žinoma, pernai lapkričio 30 dieną švęstoje apaštalo Andriejaus šventėje Stambule dalyvavo pats popiežius Benediktas XVI.

Senoji tradicija, siekianti apaštalų laikus, pasakoja,- kalbėjo Popiežius Šv. Pauliaus bazilikoje vadovautų Mišparų homilijoje,- kad čia pat, netoli šios vietos, abu apaštalai susitiko paskutinį kartą prieš kankinystę, apsikabino ir vienas kitą palaimino. Krikščionių tradicija nuo pat pradžių abu apaštalus laikė neatskiriamais, nors ir skyrėsi misijos, kurias jie vykdė: Petras pirmas išpažino tikėjimą į Kristų, Paulius gavo malonę jį pagilinti ir plačiai skelbti; Petras įkūrė pirmąją iš išrinktosios tautos kilusių krikščionių bendruomenę, Paulius tapo pagonių apaštalu. Romos mieste Petrą ir Paulių sieja ta pati misija, kurios svarbą krikščionys suprato nuo pat pirmųjų krikščionių bendruomenės gyvavimo metų. Kaip mitiniai broliai Remas ir Romulas, su kuriais siejama Romos miesto pradžia, taip pat Petras ir Paulius nuo pat pradžių laikomi Romos Bažnyčios įkūrėjais. Kreipdamasis į Romos miestą, šv. Leonas Didysis rašo: „Jie yra tavo šventi tėvai, tavo tikri ganytojai“. Nors kaip žmonės jie buvo skirtingi ir kartais tarp jų būta nesusipratimų, Petras ir Paulius yra tarsi naujo miesto kūrėjai, pradininkai naujo būdo būti broliais, kuris yra įmanomas Jėzaus Kristaus Evangelijos dėka.

Apie apaštalą Petrą kalbėsime rytoj, kai aukosime Mišias Vatikano bazilikoje, pastatytoje ant jo kapo, o šį vakarą atidžiaus pažvelkime į Paulių, kurio relikvijas saugo šita bazilika,- sakė Popiežius.

Laiške Romiečiams, sveikindamas šiame mieste gyvenusią krikščionių bendruomenę, Paulius save vadina „Jėzaus Kristaus tarnu, pašauktuoju apaštalu“ (Rm 1,1). Jis naudoja graikišką terminą „doulos“ (pažodžiui – vergas), kuris reiškia visišką priklausymą Kristui. Tačiau kartu, tas graikiškas terminas yra hebrajiško žodžio „ebed“ vertimas. Vadinasi, tai kartu ir užuomina apie tuos didžiuosius Dievo tarnus, kuriems būdavo skiriama ypatinga misija. Iš paties Pauliaus laiškų žinome, kad jis nebuvo labai iškalbus, neturėjo oratoriaus talento. Nepaprastą jo apaštališkos veikos sėkmę lėmė visiškas ir besaikis atsidėjimas Kristaus skelbimui. Laiške Romiečiams Paulius rašė: „Nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei viešpatystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kur yra mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje“ (Rm 8, 38-39). Tai nepaprastai svarbi pamoka kiekvienam krikščioniui. Bažnyčios mokymas yra patikimas ir veiksmingas tuomet, kai jos nariai yra pasirengę bet kokia kaina liudyti ištikimybę Kristui. O kai tokio pasiryžimo stinga, tuomet ir tiesos skelbimas nustoja svarbiausio argumento. Brangieji broliai ir seserys,- sakė Popiežius,- kaip pradžioje, taip ir šiandien reikia tokių apaštalų, kurie gyventų ir dirbtų Kristui, būtų pasiryžę dėl jo kentėti ir mirti.

Būtent dėl to,- tęsė Benediktas XVI,- su dideliu džiaugsmu skelbiu, jog apaštalui Pauliui skirsime jubiliejinius metus ir nuo 2008-ųjų birželio 29-osios iki 2009-ųjų birželio 29-osios minėsime jo gimimo dutūkstantąsias metines. Pagrindinė Pauliaus metų šventimo vieta bus Romos miestas, kuriame, šioje bazilikoje, po popiežiškuoju altoriumi, jau beveik du tūkstančius metų yra sarkofagas, tradicijos ir ekspertų vieningu įsitikinimu, saugantis apaštalo Pauliaus palaikus. Bazilikoje ir čia pat esančioje benediktinų abatijoje vyks šv. Pauliaus dvasingumo įkvėpti liturginiai ir kultūriniai renginiai, įvairios sielovadinės ir socialinės iniciatyvos. Ypatingas dėmesys bus skirtas ekumeniniams minėjimo aspektams. Tautų apaštalas, skelbęs Gerąją Naujieną visoms tautoms, daug nuveikė, kad krikščionys gyventų santarvėje ir būtų vieningi. Jo užtarimas telydi ir jubiliejinius renginius, mūsų nuolankų ir nuoširdų visų mistinio Kristaus kūno narių vienybės siekimą. (jm)