Pristatytas dokumentas: „Kelio sielovados gairės“

Pirma dalis

Antradienį Vatikane buvo pristatytas naujas dokumentas su ausiai neįprastu pavadinimu: „Kelio sielovados gairės“.

Jį parengė Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų taryba, jis yra skirtas keliaujantiems, keliuose dirbantiems ar net gyvenantiems žmonėms. Pristatome plačiau dokumentą.

Jis yra padalintas į keturias dalis, kurių kiekviena skirta skirtingai žmonių grupei ir specifiniams su jų sielovada susijusiems aspektams. Keturios žmonių grupės yra šios: keliaujantys ir kelyje dirbantys žmonės, gatvės moterys, gatvėje gyvenantys vaikai ir benamiai.

Pristatome pirmąją dokumento dalį. Spaudos konferencijoje kardinolas Renato Martino, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas, sakė, kad ji skirta, kaip ką tik užsiminėme, nuolatos ar dideliais atstumais keliais ir geležinkeliais keliaujantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie dirba kelių infrastruktūroje.

Mobilumas, žmonių judėjimas iš vienos vietos į kitą yra neabejotinas modernių laikų požymis, kuris ateityje dar labiau išryškės. Keliavimas tapo nauja „vieta“, kurioje žmogus užmezga ryšius su kitais asmenimis, mokosi iš jų, dialoguoja su jais. Tai proga asmeniniam augimui, bet taip pat ir susitikimui su Dievu.

Biblijoje nuolatos skaitome apie keliones: paskirų asmenų ir net visos tautos. Neretai būtent dramatiškoje keliavimo patirtyje, įveikus pavojus ir riziką, Dievo Žodis išryškėja ar būna geriau suprantamas. Taigi, kelias ir keliavimas turi dvasinę dimensiją. Keliavimas fizine prasme gali tuo pat metu tapti ir dvasine asmens kelione link Dievo.

Keliavimas, pavyzdžiui, automobilio vairavimas įgyja antropologinį aspektą – tai gali būti laisvės ir autonomijos išraiška. Tačiau yra ir moralinis aspektas. Juk keliauti – tai taip pat būti santykyje su kitais keliaujančiais, tarkime, vairuotojais. Čia, kaip ir kiekvienoje socialinėje situacijoje, reikia laikytis elgesio kodekso – ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir paslaugumo, atsargumo, išmintingumo. Nevaldomo elgesio pasekmės keliuose yra skaudžios: per metus pasaulyje nelaiminguose atsitikimuose žūva 1200 000 žmonių, 50 milijonų sužalojami.

Jei keliuose nepraranda vertės moralinės vertybės, galioja taip pat ir krikščioniškos, visų pirma – artimo meilė, kuri gali pasireikšti pasiruošimu pagelbėti ar silpnesnių saugojimu.

Šiuo dokumentu, sakė kardinolas Martino, Bažnyčia nori pažadinti tikinčiųjų jautrumą. Ypatingai išsivysčiusiose šalyse, bet taip pat ir besivystančiose daugybės tikinčiųjų gyvenimas yra susijęs su keliu ir keliavimu, negalima užmiršti, kad ir čia turime būti krikščionimis.

Kitas kardinolo Martino paliestas aspektas buvo šis: kaip suteikti keliaujantiems ir kelių infrastruktūroje dirbantiems žmonėms galimybę dalyvauti kulto apeigose. Jau yra konkrečių pasiūlymų – pavyzdžiui, prie autostradų pastatyti mobilias koplyčias. (rk)