Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Malda už pagrobtuosius.
Sekmadienio vidudienį, prieš Viešpaties Angelo maldą, popiežius Benediktas XVI kalbėjo
apie daugelyje pasaulio šalių tą dieną švęstą Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo
iškilmę, Devintines. Kiekvieną kartą kai kunigas aukoja Eucharistijos auką, konsekravimo
maldoje jis kartoja: „Tai mano kūnas... tai mano kraujas“. Jis tai sako paskolindamas
savo balsą, savo rankas ir širdį Kristui, kuris panoro pasilikti su mumis ir būti
plakančia Bažnyčios širdimi. Tačiau ir pasibaigus dieviškųjų slėpinių šventimui, Viešpats
Jėzus pasilieka su mumis tabernakulyje ir mes garbiname jį Eucharistijos adoravimu.
Kaip pabrėžiau neseniai paskelbtame posinodiniame apaštališkajame paraginime „Sacramentum
Caritatis“,- kalbėjo Popiežius,- esama glaudaus vidinio ryšio tarp Eucharistijos šventimo
ir adoravimo. Mišios jau savaime yra didysis adoravimo aktas, o adoravimas po Mišių
pratęsia ir sustiprina tai, kas įvyko aukos liturgijoje. Ypatingas viešo Eucharistijos
adoravimo būdas yra eucharistinės procesijos, praturtintos įvairiais liaudies pamaldumo
elementais.
Popiežius sekmadienio vidudienį kreipėsi į visos Bažnyčios ganytojus
ir ragino juos skatinti savo bendruomenėse Eucharistijos adoravimą. Popiežius taip
pat dėkojo vienuolių bendruomenėms ir tikinčiųjų pasauliečių brolijoms, kurios Eucharistijos
adoravimu duoda pavyzdį kitiems ir liudija, jog Kristus privalo būti mūsų asmeninio
ir bažnytinio gyvenimo centras. Džiaugiuosi,- sakė Popiežius,- kad vis daugiau jaunimo
atranda asmeninio ir bendruomeninio adoravimo grožį. Kviečiu kunigus drąsinti tokį
jaunimo pamaldumą. Šiandien mūsų gyvenime labai daug triukšmo ir išsiblaškymo, dėl
to labai svarbu surasti laiko tylai ir susikaupimui. Eucharistijos adoravimas nėra
užsidarymas savajame „aš“, bet bendravimas su meilės kupinu „Tu“, su Jėzumi Kristumi,
kuris yra Dievas su mumis.
Švenčiausioji Mergelė Marija, Eucharistijos Moteris,
teatskleidžia mums tikro garbinimo slėpinius. Jos nuolanki ir paprasta širdis, visąlaik
kontempliavo Jėzaus slėpinį, garbino jame Dievą ir išganingąją meilę. Josios užtarimu
tebręsta Bažnyčioje tikėjimas Eucharistijos slėpiniu, dalyvavimo Mišiose džiaugsmas
ir užsidegimas liudyti begalinę Kristaus meilę.
* * *
Po vidudienio
maldos popiežius Benediktas XVI pasmerkė pastaruoju metu pasaulyje padažnėjusius žmonių
pagrobimus.
Dažnai mane pasiekia prašymai padėti žmonėms, tarp jų ir katalikų
kunigams, kurie įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių, laikomi nelaisvėje,- sakė
Popiežius. Visus juos prisimenu širdyje ir miniu maldose. Visų pirma galvoju apie
Kolumbiją. Kreipiuosi į atsakinguosius už šiuos smerktinus veiksmus, idant suprastų
kokį blogį jie daro ir sugrąžintų pagrobtuosius jų artimiesiems. Pagrobtuosius motiniškai
tegloboja Švenčiausioji Mergelė Marija, visų žmonių Motina,- sakė Popiežius.
*
* *
Kolumbijoje, apie kurią Popiežius užsiminė savo kalboje po sekmadienio
vidudienio maldos, nuo septintojo dešimtmečio vykstančiame pilietiniame kare žmonių
grobimas naudojamas kaip kovos priemonė. Pagrindinė prieš vyriausybines pajėgas kovojanti
grupuotė FARC (Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos) dažniausiai grobia žmones
dėl išpirkų, kuriomis finansuoja savo veiklą. Neretai pagrobimų aukomis tampa ir kunigai.
Bene garsiausias buvo Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos pirmininko vyskupo
Jorge Enrique Jimenez Carvajal pagrobimas 2002 metų rudenį. Po dviejų savaičių nelaisvės,
vis dėlto, sukilėliai vyskupą paleido.
* * *
Kaip tik šį sekmadienį
Filipinuose buvo pagrobtas italas kunigas Giancarlo Bossi. 57 metų amžiaus misionierius,
priklausantis Popiežiškajam užsienio misijų institutui, Filipinų Mindanao saloje darbuojasi
nuo 1980 metų. Nežinoma kas kunigą pagrobė, nes nieks kol kas nepareikalavo išpirkos.
Mindanao saloje veikia Moro išsivadavimo fronto ginkluotos grupuotės, kurių lyderiai
iš karto atsiribojo nuo šio pagrobimo ir netgi pasiūlė savo pagalbą kunigui vaduoti.
Įtariama, kad misionierių galėjo pagrobti kita kur kas radikalesnė Abu Sayaf islamo
integralistų grupuotė. (jm)