Chaldėjų padėka popiežiui už pareikštą užuojautą tragiškai žuvus keturiems dvasininkams

Popiežiaus žodžiai guodžia, stiprina viltį, drąsina pasilikti tėvynėje, vykdyti kasdienę krikščionių misiją Irake, - šiais žodžiais Šv. Tėvo chaldėjų Bažnyčiai pareikštą užuojautą dėl keturių dvasininkų tragiškos žūties priėmė Kirkuko katalikų chaldėjų arkivyskupas Louis Sako. Jis su kitais chaldėjų Bažnyčios vyskupais iš Irako ir kitų pasaulio kraštų, su Babilonijos patriarchu Delly priešakyje, su skaitlingais kunigais ir šimtais tikinčiųjų, dalyvaujant ir dviem ortodoksų vyskupam, pirmadienį į amžino poilsio vietą palydėjo kunigą Raghed Ganni ir su juo sekmadienį Mosule nužudytus tris palydovus, diakonus Daud, Hanna ir Bidawid. Laidotuvėse kun. Ganni gimtinėje, Karameles kaime, nepaisant įtampos ir pavojaus, dalyvavo maždaug du tūkstančiai žmonių, tarp jų vieno iš nužudytų diakonų žmona, užpuolimo metu buvusi kartu su nužudytaisiais. Kalbėdama laidotuvėse ji papasakojo, kaip buvo užpulti ir barbariškai nužudyti keturi jauni Irako katalikų dvasininkai. Laidotuvių apeigoms vadovavo Mosulo chaldėjų arkivyskupas Faraj Rahho. Jam asistavo chaldėjų vyskupai iš Irako, Libano, Jungtinių Valstijų ir Australijos. Po Mišių chaldėjų patriarchas Emmanuel III Delly dar kartą pasmerkė baisų nusikaltimą prieš Dievą ir žmoniją bei paragino chaldėjų bendruomenę Irake skausmo valandą likti ištikimais ir tvirtais tikėjime. Patriarchas taip pat dėkojo popiežiui Benediktui XVI už nužudytųjų artimiesiems pareikštą užuojautą ir už solidarumą su visais chaldėjais tiek Bažnyčioje Irake, tiek diasporoje. Pagal chaldėjų katalikų liturginį paprotį, gedulingos Mišios už nužudytus dvasininkus buvo tęsiamos tris dienas iki šio trečiadienio. Kirkuko katalikų chaldėjų arkivyskupas Louis Sako papasakojo, kad užuojautą chaldėjams pareiškė taip pat kai kurie Kirkuko musulmonų vadovai, kurie užtikrino savo solidarumą ir pasmerkė nežmogišką pasikėsinimą, pareikalavusį keturių dvasininkų gyvybę.

Sekmadienį Mosule surengtų žudynių vykdytojai yra nežinomi. Niekas neprisiėmė atsakomybės už žudynes. Tuo metu krikščionių bendruomenėje yra jaučiamas itin didelis nerimas dėl pernelyg perdėto dėmesio šiam įvykiui vietinėje Irako žiniasklaidoje. Kaip pavyzdį Irako chaldėjai nurodo į Ishtar televizijos programą, kuri be pertraukos tris paras kalba apie dvasininkų nužudymą. Krikščionys būgštauja, jog tai daroma propagandiniais sumetimais tų jėgų, kurios yra suinteresuotos įsteigti vadinamąjį krikščionišką getą Ninėvėjos lygumų regione. Tikindamos, kad autonominio regiono sukūrimas yra vienintelė išeitis krikščionims išsigelbėti, šios jėgos bando priversti visus krikščionis išvykti iš Bagdado bei Musulo ir apsigyventi krašto šiaurėje, prie Kurdistano. Chaldėjų vyskupai tokiai minčiai net tik nepritaria, bet jai ryžtingai priešinasi nurodydami, kad autonomiško krikščioniško regiono sukūrimas yra pavojingas ir priešingas Bažnyčios misijos esmei. (sk)