Italijoje išleista kardino Tarcisio Bertone knyga „Paskutinė Fatimos regėtoja“

Joje pasakojama apie Mergelės Marijos apsireiškimus Fatimoje 1917 metais, apie neseniai mirusią vieną iš trijų regėtojų seserį Liuciją ir apie vadinamosios Trečiosios Fatimos paslapties atskleidimo aplinkybes. Knygos autorius kardinolas Bertone, prieš tapdamas Genujos arkivyskupu ir po to Vatikano Valstybės sekretoriumi, anksčiau buvo Tikėjimo mokslo kongregacijos sekretorius ir tuomet kongregacijai vadovavusio kardinolo Josepho Ratzingerio artimiausias bendradarbis.

Trečiosios Fatimos paslapties tekstas nuo 1957 metų buvo saugomas Tikėjimo mokslo kongregacijos archyve. Kai po didžiojo 2000 metų jubiliejaus popiežius Jonas Paulius II nusprendė atskleisti Trečiąją Fatimos paslaptį, būtent Tikėjimo mokslo kongregacija buvo įgaliota, prieš paslapties teksto paviešinimą, atlikti papildomus tyrimus. Tuometinis kongregacijos sekretorius arkivyskupas Bertone kelis kartus keliavo į Portugaliją, ilgai kalbėjosi su seserimi Liucija. Anų jo susitikimų su Fatimos regėtoja pagrindu ir buvo parašyta dabar publikuota knyga.

Kardinolo Bertone knyga „Paskutinė Fatimos regėtoja“ turi dar vieną ypatingą ir visoje leidybos istorijoje precedento neturėjusį bruožą – knygos pratarmės autorius yra Popiežius.

Knygos pasirodymo Italijoje proga kardinolas Tarcisio Bertone davė interviu Vatikano radijui.

Su seserimi Liucija iš viso kalbėjausi gal apie dešimt valandų,- apie savo susitikimus su regėtoja pasakojo kardinolas Bertone. Tai buvo keli pokalbiai. Kai kurie pokalbiai buvo visiškai privatūs, kituose dalyvavo Fatimos ir Leiros vyskupas arba vienuolyno, kuriame sesuo Liucija gyveno, vyresnioji. Sesuo Liucija stebėtinai gerai įsiminė, ką apsireiškimų metu jiems – trims vaikams – kalbėjo pasirodžius paslaptingoji Moteris. Kai 1981 metais įvyko pasikėsinimas į popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybę, sesuo Liucija jį iš karto susiejo su Trečiąja Fatimos paslaptimi ir su vienuolyne kartu seserimis meldėsi visą naktį prašydamos popiežiui sveikatos. Pats Jonas Paulius II pasikėsinimą į jo gyvybę su Fatimos paslaptimi susiejo kiek vėliau, kai atsigavęs po sunkios operacijos paprašė jam atnešti Tikėjimo mokslo kongregacijos archyve saugomą Trečiosios paslapties tekstą. Pagaliau ir pačiame sesers Liucijos parašytame Trečiosios paslapties tekste aiškiai sakoma, kad regėjimo metu vaikai manė, kad „ganytojas baltais rūbais“ – tai popie˛ius. Tačiau šis pasikėsinimo į Jono Pauliaus II gyvybę susiejimas su Fatimos pranašyste yra tik interpretacija, labai įtikinama interpretacija, bet ne koks nors galutinis ir neklaidingas sprendimas.

Vatikano radijui duotame interviu kardinolas Bertone kategoriškai paneigė kalbas, kad dar ne visa Trečioji Fatimos paslaptis buvo atskleista, kad yra dar viena nepaviešinta jos dalis arba ketvirtoji paslaptis. Trečiosios Fatimos paslapties tekstas – tai pačios sesers Liucijos ranka parašytos 62 eilutės ir nieko daugiau. Jokių kitų paslapčių nėra. Nieks nieko neslepia. Tai aiškiai patvirtino ir sesuo Liucija mūsų pokalbių metu,- sakė kardinolas. Tad visos kalbos apie slepiamas teksto dalis, apie tariamas pranašystes, kad Bažnyčia išsižadėsianti tikėjimo, tėra tik nežinia kieno skleidžiami prasimanymai, kurie, be kito ko, prieštarauja ir pačios Bažnyčios sampratai. Bažnyčios nariai, vyrai ir moterys, gali išduoti savo tikėjimą; gali išduoti tikėjimą taip pat ir aukštus postus Bažnyčioje užimantys žmonės, kaip jau yra pasitaikę. Tačiau Bažnyčia visuomet yra ištikima ir „pragaro vartai jos nenugalės“.

Galiausiai kardinolo interviu užsiminta ir apie pratarmę, kurią knygai parašė popiežius Benediktas XVI. Pats Popiežius norėjo parašyti pratarmę, nes jis pats, tuometinis Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Ratzingeris, buvo popiežiaus Jono Pauliaus II įgaliotas paviešinti kongregacijos saugotą Trečiosios Fatimos paslapties tekstą. Popiežių taip pat žavėjo sesers Liucijos asmenybė, jos sielos skaidrumas ir nuovoki širdis, jos tvirtas, nepaisant sunkių bandymų, nepalaužiamas tikėjimas. (jm)