Popiežiaus kalba baigiantis Centrinės Afrikos Respublikos vyskupų vizitui ad Limina
„Viešpaties jums patikėtą misiją tarnauti Dievo tautai jūs turite vykdyti nelengvame
kontekste. Todėl, norint atsiliepti į tuos iššūkius, su kuriais Bažnyčia susiduria
jūsų šalyje, tikras bendradarbiavimas užtikrins didesnį jūsų darbo veiksmingumą. Bendradarbiavimas
turi kilti iš gyvo bendros vyskupų misijos įsisąmoninimo“, - toks buvo pirmasis popiežiaus
Benedikto XVI patarimas Centrinės Afrikos Respublikos vyskupams, kurie baigė savo
vizitus ad Limina Vatikane.
Šventasis Tėvas pabrėžė, kad apaštalinės drąsos,
kurios taip reikia vykdant vyskupiškas pareigas, ganytojai ras visas savo viltis ir
visą pasitikėjimą patikėję tik Viešpačiui. Be abejo, vyskupams dera patiems pirmiems
rodytį pavyzdį savo tikintiesiems kasdieniniu pavyzdiniu elgesiu.
Šventojo
Tėvo nuomone, Centrinės Afrikos Respublikos Bažnyčia ypač turi remti taiką ir socialinę
santarvę šalyje. Nesant taikos, dramatiškos konflikto situacijos neišvengiamai skaldo
visuomenę, o labiausiai nuo to nukenčia vargšai. Bažnyčios pareiga yra ginti silpnuosius
ir būti balsu tų, kurie neturi balso šiame pasaulyje.
Noriu padrąsinti, - sakė
vyskupams Popiežius, - asmenis, kurie dirba dėl žmonių ir dėl jų teisių, žadinti vargšuose
viltį. Gyvenimas taikiai ir saugiai yra asmens teisė. Taikos, teisingumo ir susitaikymo
palaikymas yra krikščioniško tikėjimo išraiška. Kviečiu visus tikinčiuosius, - tęsė
Popiežius, - melstis už taiką, nes malda atveria širdis ir įkvepia taikdarius. Kviečiu
visas religines bendruomenes jūsų šalyje aktyviai ir solidariai veikti kuriant brolišką
visuomenę.
Kad visa visuomenė galėtų dvasiškai ir žmogiškai vystytis, reikia
mentaliteto pasikeitimo. O šis reikalauja daug laiko ir ypač liečia šeimas bei santuoką.
Čia krikščionims, vienybėje ir ištikimybėje išgyvenant santuoką, dera parodyti jos
didingumą ir tiesą. Bet tam, savo ruožtu, reikia santuokai ruoštis, ypač jauniems
žmonėms. Todėl krikščioniškas auklėjimas yra ypač svarbus Bažnyčios rūpestis.
Šventasis
Tėvas pažymėjo, kad vyskupai turi tiesiogiai rūpintis savo diecezijų kunigais ir kitais
sielovados darbininkais - misionieriais, katechetais – neužmirštant, kad krikščionių
vienybė, sutarimas ir apaštalavimo jėga kyla tik iš asmeninės draugystės su Jėzumi.
Kunigiškoji
tarnystė Bažnyčiai visada yra ypatingai svarbi, todėl vyskupai turi skirti didelį
dėmesį jų žmoniškajai ir dvasinei formacijai. Kunigo atsakomybės yra didelės, kad
jas paneštų ir pajėgtų laikytis deramos disciplinos, jis turi išsiugdyti eilę savybių
ir vidinę pusiausvyrą. (rk)