BBC dokumentinio filmo „Seksualiniai nusikaltimai ir Vatikanas“ nutylėti arba pameluoti faktai

2006 metų spalio mėnesį BBC į eterį paleido dokumentinį filmą su sensacingu pavadinimu „Seksualiniai nusikaltimai ir Vatikanas“, kurio vienas iš pagrindinių elementų buvo „slaptų“ dokumentų paviešinimas. BBC filmas sudaro nuomonę, kad remiantis šiais dokumentais buvo dangstomi kunigų pedofilijos atvejai. Atgarsių ilgai nereikėjo laukti. Pavyzdžiui, kadangi dokumentai yra susiję su Tikėjimo mokslo kongregacija, o šios ilgametis vadovas buvo, tuomet dar kardinolas, dabartinis popiežius, tai greitai per ateistinius, antibažnytinius leidinius, ypatingai interneto erdvėje, nuskambėjo triumfo kupini pareiškimai apie kardinolo Ratzingerio nusikalstamą veiklą slapstant nusikaltusius kunigus ir kitos šmeižikiškos pastabos. Kai kas netgi paskelbė „oficialų“ JAV kunigų pedofilų skaičių, kuris didesnis už visų JAV kunigų skaičių.

BBC filme buvo cituojami du „ypač slapti“ dokumentai: 1962 metų instrukcija „Crimen Sollicitationis“ ir 2001 metų laiškas „De delictis gravioribus“, ant kurio yra ir kardinolo Ratzingerio parašas. Pirmasis pateikia instrukciją apie taikomą procedūrą kunigams, kurie klausydami išpažinčių nusikalto provokacijomis su seksualine potekste. Antrasis – sukonkretina popiežiaus Jono Pauliaus II dokumentą, kuriuo buvo nustatyta kurios teisminės bylos priklauso vyskupijos teismo tribunolui, o kurios Vatikano tribunolui.

Pateikiame keletą faktų, kurie BBC filme buvo nutylėti arba iškraipyti.

Buvo nutylėta ir nepaaiškinta, kad visi dokumentai priklauso kanonų teisės sferai. Kanonų teisė tvarko visus katalikų Bažnyčios vidinius juridinius santykius, bažnytiniai teismai skelbia nuosprendį pagal kanonų teisės normas ir taiko tas bausmes, kurios numatytos kanonų teisėje. Kanonų teisė egzistuoja greta valstybės civilinio ir baudžiamojo kodekso. Visiems yra žinomas santuokos pavyzdys. Galima susituokti ir išsiskirti pagal civilinio kodekso normas, o taip pat, būnant kataliku, galima susituokti ir anuliuoti santuoką pagal kanonų teisės normas. Dažnai susidaro tokia padėtis, kad žmogus civiliniu požiūriu yra išsiskyręs, o bažnytiniu – ne. Gali būti ir atvirkščiai. Taigi, BBC filmas, nutylėdamas skirtumą tarp kanonų teisės ir valstybės teisės bei nepaaiškinęs jų veikimo, sudarė regimybę, kad tik kanonų teisės normų viduje svarstomi dvasininkų nusikaltimai yra bandymas juos „paslėpti“ nuo valstybės teisingumo. Tokio pobūdžio teiginiai yra paprasčiausias juridinis neraštingumas. Iš tikro, nusikaltusiam kunigui yra užvedamos dvi bylos: bažnytinė ir valstybės teisėsaugos. Atitinkamai, jei kaltinimai pasiteisina, jis sulaukia dviejų bausmių: pirmu atveju, yra suspenduojamas ir jam nebeleidžiama eiti kunigo pareigų, o antru – nubaudžiamas laisvės atėmimu. Tačiau abu procesai vyksta nepriklausomai vienas nuo kito, kiekvienas pagal savo normas. Jei kaltinamasis išteisinamas viename, nereiškia, kad automatiškai išteisinamas ir kitame teisme.

BBC filme daug manipuliuojama dokumentų „slaptumu“, o komentatoriai jau atskleidė „Vatikano sąmokslą“. Iš tiesų, „Crimen Sollicitationis“ nebuvo pristatytas viešai, tačiau išsiuntinėtas tūkstančiams viso pasaulio vyskupų. Vargu ar „labai slaptas“ dokumentas būtų išspausdintas keliais tūkstančiais egzempliorių ir visur išplatintas. Tai normali praktika: Vatikano institucija pasiuntė rezervuotą laišką vyskupams ne dėlto, kad dalyvautų sąmoksle, o todėl, kad buvo aptariamos normos, kurios yra vyskupo kompetencijoje – kaip elgtis nusikaltusio jo vyskupijos kunigo atžvilgiu. Dokumentas buvo oficialiai paskelbtas tada, kai to pareikalavo pedofilijos bylas tiriantys advokatai, kurie tikėjosi ten rasti „įrodymų“. Kalbėdamas apie antrojo dokumento, „De delictis gravioribus“ slaptumą, BBC filmas pamelavo - vos tik pasirodęs dokumentas iš karto buvo publikuotas oficialiame Vatikano leidinyje ir paskelbtas internetinėje svetainėje.

BBC filme yra iškraipytai formuojamas dokumento „Crimen Sollicitationis“ supratimas. Kaip minėta, dokumentas nustato kaip turi būti elgiamasi su tais kunigais, kurie išpažinties sakramentą panaudoja blogai ir nusikalstamai. Jei pažvelgsime į dokumento visumą, aiškiai pamatysime, kad pagrindinis jo tikslas yra užkirsti kelią piktnaudžiavimo išpažintimi atvejais tada, kai kunigas turi neteisėtų ryšių su moterimi, kurios išpažinties klauso. Tik dokumento pabaigoje, 70-74 paragrafuose, pažymima, kad pagal analogija, tos pačios išvados apie piktnaudžiavimą išpažintimi yra taikomos ir tais atvejais, kai kunigas turi ryšių su tos pačios lyties asmeniu ar, dar blogiau, su nepilnamečiu. Pastariesiems dviem punktams daugiau dėmesio, be šių kelių eilučių, neskirta, mat 1962 metais problemos buvo kur kas kitos. Tačiau BBC filme buvo parodytas iš konteksto ištrauktas būtent 73 paragrafas, kuriame kalbama apie ryšius su nepilnamečiais, taip iškraipant viso dokumento prasmę ir sudarant įspūdį, kad pagrindinė jo tema buvo pedofilija. BBC filmo autoriai taip pat pamiršo paminėti, kad bet koks kunigo piktnaudžiavimas išpažintimi siekiant neteisėtų ryšių dokumente yra daug kartų priskirtas „blogiausių nusikaltimų“ kategorijai.

Visiškai melagingas yra BBC filmo teiginys, kad seksualiniai nusikaltimai yra įslaptinami ir kas prasitaria, tas yra automatiškai ekskomunikuojamas. Dokumento 16, 17 ir 18 paragrafai vienareikšmiškai teigia visiškai priešingą dalyką. 16 paragrafe rašoma, kad auka privalo pranešti apie patirtą seksualinio priekabiavimą, o 17 paragrafas priduria – ši prievolė yra visiems, kurie „tikrai žino“ apie nusikaltimą, o 18 paragrafas aiškiai sako, kad nusikaltimą nutylėjęs ir slėpęs asmuo gali būti ekskomunikuotas. Toks pat akivaizdus melas yra teiginys, kad kardinolo Ratzingerio pasirašytas laiškas „De delictis gravioribus“ dar kartą patvirtina nusikaltimo slėpimo nuostatą, nekalbant apie tai, kad BBC filmo autoriai „pražiūrėjo“, jog laiškas yra tik dar kitą dokumentą lydintis ir todėl nuo kito dokumento teksto prasmės priklausantis aktas.

Atrodo, kad BBC filmo autoriai sumaišė tyrimo slaptumą ir nusikaltimo įslaptinimą. Mat dokumente numatyta, kad teismo procesas turi vykti „slapta“, tai yra, už uždarų durų, išlaikant liudininkų slaptumą. Tačiau tie, kurie turi nors mažiausią jautrumą, lengvai supras, kodėl liudytojai lieka įslaptinti arba kodėl, kol nenustatyti neginčijami įrodymai, neatskleidžiamas nusikaltimu įtariamas kunigas. Juk kaltinimas gali pasirodyti esąs klaidingas, o kunigo reputacija būtų suteršta visam gyvenimui. Taip pat ir valstybės teisme uždari posėdžiai ar liudijimų įslaptinimas, kad „nebūtų pakenkta tyrimui“ yra visiškai normali praktika. Kita vertus, įrodžius kunigo kaltumą, kanonų teisėje numatytos bausmės už „blogiausius nusikaltimus“ yra pačios griežčiausios, o jų pasekmės – visiškai viešos.

Čia BBC filmo iškraipymai nesibaigia, nors paminėjome didžiausius. Reziumuojant būtų galima pasakyti – Bažnyčios gyvenime nepaneigiamai buvo tragiškų vaikų išnaudojimo atvejų. Tai tikra, reali ir skaudi problema. Tačiau BBC filmas šią problemą išnagrinėjo ir pateikė melagingai. (rk)