Popiežiaus Sekminių vidudienio maldos proga kalbėjo apie Bažnyčią

Popiežius Benediktas XVI Sekminių sekmadienio vidudienio maldos proga pasakytoje kalboje aptarė esmines ir būdingas Bažnyčios savybes. Roma, - pažymėjo Šventasis Tėvas, - yra tikras katalikybės ir misionierystės vardas. Bažnyčia kalba visomis kalbomis ir bendrauja su visomis kultūromis.

Per nepaprastą Sekminių įvykį, nužengus Šv. Dvasiai, pradėjo gyvuoti Bažnyčia. Penkiasdešimtą dieną po Velykų Šventoji Dvasia nusileido ant susirinkusių mokinių, Jėzaus motinos Marijos ir dvylikos apaštalų, vieningai ir ištvermingai atsidėjusių maldai. Apaštalų darbų pasakojime apie Sekmines yra įvardijamos esminės ir būdingos Bažnyčios savybės.

Bažnyčia yra viena taip, kaip Sekminių bendruomenė, kuri buvo suvienyta maldos ir buvo vieninga; Ji buvo vienos širdies ir vienos dvasios, rašo Apaštalų darbuose Šv. Lukas. Bažnyčia yra šventa ne dėl savo nuopelnų, o todėl, kad nenukreipdama žvilgsnio nuo Kristaus veikia per Šventąją Dvasią, kad galėtų susitapatinti su juo ir su jo meile. Bažnyčia yra katalikiška todėl, kad Evangelija yra skirta visoms tautoms; būtent todėl pačioje pradžioje Šventoji Dvasia mokiniams davė prabilti kitomis kalbomis. Bažnyčia yra apaštalinė todėl, kad yra pastatyta ant Apaštalų pagrindo ir ištikimai saugoja jų mokymą per nenutrūkstančią apaštalinės įpėdinystės grandinę.

Be to, Bažnyčia pačia savo prigimtimi yra misijonieriška. Nuo pat Sekminių dienos, Šventoji Dvasia nesiliauja ją vedusi pasaulio keliais, iki pat žemės pakraščių ir iki laikų pabaigos. Apie šią tikrovę, kurią užtinkame visose epochose, kalba ir Apaštalų darbai, pasakojantys kaip Evangelijos žinia buvo perduota iš žydų pagonims, iš Jeruzalės Romai. Roma simbolizuoja pagonių pasaulį ir visas tautas, kurios nepriklauso senajai Dievo tautai. Iš tiesų, Apaštalų darbai baigiasi Evangelijos žiniai pasiekus Romą. Todėl galima sakyti, kad Roma yra tikrasis katalikybės ir misionierystės vardas, jis išreiškia ištikimybę ištakoms, visų laikų Bažnyčiai, Bažnyčiai, kuri kalba visomis kalbomis ir bendrauja su visomis kultūromis.

Baigdamas kalbą, popiežius Benediktas XVI priminė, kad pirmosios Sekminės įvyko tuomet, kai Mergelė Marija buvo kartu su mokiniais Jeruzalės vakarienbutyje ir drauge su jais meldėsi. Ir mes šiandien save pavedame motiniškam jos užtarimui, idant Šventoji Dvasia gausiai nužengtų ant mūsų laikų Bažnyčios, pripildytų visų tikinčiųjų širdis ir uždegtų juos savo meilės ugnimi, – kalbėjo maldininkams Šv. Tėvas.

Po šios trumpos kalbos Šv. Tėvas paskutinį kartą sukalbėjo Velykų laikotarpio vidudienio maldą „Regina Caeli“. Mat nuo pirmadienio iki kitų Velykų vidudieniais vėl bus kalbama „Viešpaties Angelo“ malda.

Po vidudienio maldos palaiminęs į Šv. Petro aikštę susirinkusius savo vyskupijos tikinčiuosius ir iš svetur atvykusius maldininkus, Benediktas XVI skirtingomis kalbomis sveikino jų grupes. Prancūzų kalba popiežius Benediktas išreiškė viltį, jog Sekminių Dvasia visame pasaulyje įkvėps naujų taikos darbuotojų. Sveikindamas lenkiškai, popiežius pasveikino Nazareto šeimų sąjūdžio narius linkėdamas, kad Šv. Dvasios šviesa nušviestų kelią į šventumą ir jos galia pakeistų žemės veidą. Vokiečių kalbos maldininkams Šv. Tėvas dėkojo vokiečių ir austrų dūdų orkestrams, atvykusiems į Romą jį pasveikinti su aštuoniasdešimtuoju gimtadieniu. Sveikindamas gausiausią italų piligrimų grupę, Benediktas XVI prisiminė visus, kurie serga sunkiomis ligomis. Sekminių sekmadienį Italijoje buvo minima sunkių ligonių kančių palengvinimo diena. Popiežius užtikrino, kad meldžiasi už ligonius bei už visus, kurie juos slaugo ir savo įsipareigojimu teikia viltį ir žmogišką šilumą. (sk)