Šiaurės Korėja gundosi atsiverti pasauliui ir Bažnyčiai

Bene akivaizdžiausias ligi šiol abiejų Korėjų suartėjimo ženklas buvo duotas abiejų šalių pareigūnams susitarus po daugiau kaip penkių dešimtmečių pertraukos atgaivinti geležinkelio ryšį tarp dviejų šalių. Istorinį įvykį tiesioginiame eteryje transliavo pietų Korėjos valstybinė televizija. Du traukiniai, vienas iš šiaurės Korėjos, kitas iš pietų Korėjos, gegužės 17 dieną kirto pasaulyje bene labiausiai militarizuotą valstybinę sieną. Tiek Seulo, tiek Pchenjano vyriausybių atstovai proginėse kalbose pažymėjo įvykio istorinę reikšmę: Vėl plaka Šiaurinės Korėjos širdis, - pareiškė Pietų Korėjos ministras susivienijimo klausimams. Tik nenuriedėkime nuo susivienijimo bėgių, - pažymėjo aukšto rango Pchenjano pareigūnas. Nors pirmoji traukinių į šiaurę ir į pietus kelionė, buvo grynai simboliška, tačiau tik po maždaug 25 kilometrus į kitos šalies teritoriją nukeliavę sąstatai liudija kur kas didesnį norą priartinti abiejų Korėjų susivienijimą. Pietų Korėjos prezidentas Roh Moohyun ir Šiaurės Korėjos prezidentas Kim Jong Il žada dar šią vasarą surengti aukščiausiojo lygio susitikimą. Kol kas abi valstybės yra karo padėtyje, nes Korėjos karas baigėsi 1953 metais paliaubų susitarimu. Taikos sutartis pasirašyta nebuvo.

Susivienijimas Šiaurės Korėją verčia vis labiau atsiverti pasauliui. Taip pat krikščionybei. Pietų Korėjos agentūros Yonap neseniai paskelbtos apklausos išvados viena vertus patvirtino, kad Šiaurės Korėjoje krikščionys pastaraisiais dešimtmečiais buvo persekiojami, bet antra vertus išryškino drąsinantį krikščionių būklės pagerėjimą. Ateistinė Pchenjano valdžia pripažįsta, jog Šiaurės Korėjoje gyvena apie 12 tūkstančių krikščionių, t.y. dutūkstantoji visų krašto gyventojų dalis. Katalikų tėra tik 800, nors kiti šaltiniai priskaičiuoja 3 tūkstančius katalikų. Prieš pusiasalio padalijimą 1945 metais Šiaurės Korėjoje buvo apie 260 tūkstančių krikščionių, iš kurių maždaug 60 tūkstančių katalikų. Tai gana aukštas skaičius jei palyginsime su kraštutinai mažomis kitų Azijos kraštų katalikų bendruomenėmis. Pabandęs su šaknimis išrauti religiją iš Šiaurės Korėjos, negailestingas diktatorius, dabartinio prezidento tėvas Kin Il Sung, devintojo dešimtmečio pradžioje nusileido ir leido sostinėje atidaryti ketverius iš visoje šalyje buvusių 1500 krikščionių maldos namų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šiose keturiose veikiančiose bažnyčiose rengiamos apeigos yra tarsi suvaidintos, kad pamaldų dalyviai sudarė įspūdį, kad nesiorientuoja jose, nemoka giesmių. Antra vertus, krikščionybės būklė Šiaurės Korėjoje susijusi su abiejų diktatorių sukurtu asmenybės kultu. Šiuo požiūriu, religinė patirtis yra vertinama kaip grėsmė režimui. Tačiau pasak Kinijoje įsikūrusių Šiaurės korėjiečių pastoriaus Kim Kyungnam, Pchenjano režimas keičiasi. Neabejotinos įtakos daro vis didesnė ekonominių sunkumų našta, tačiau atrodo, kad režimas vis mažiau kontroliuoja religijas, - pareiškė protestantų pastorius.

Apžvalgininkų spėliojimus apie tam tikrus atlydžio religijų atžvilgiu ženklus tarsi patvirtina žinia, jog Pchenjano režimas pirmą kartą leido katalikų delegacijai aplankyti Šiaurės Korėjos ligonines, kuriose gydomi tuberkulioze sergantys vaikai, susitikti su mažaisiais pacientais ir tartis su juos gydančiu personalu. Apie tai Azijos katalikų naujienoms „Asianews“ papasakojo vienuolinės misionierių kongregacijos „Maryknoll“ vyresnysis Korėjoje, t. Gerald Hammond. Penkių žmonių delegacija gegužės 1-12 dienomis trijuose Šiaurės Korėjos miestuose aplankė 17 ligoninių, aprūpino jas atsivežtais medikamentais. Tai buvo didžiulė Apvaizdos malonė, kad galėjome aplankyti minėtąsias ligonines Šiaurės Korėjoje, - sakė delegacijos narys kun. Hammond. Jis pasakojo, kad maždaug 10 procentų visų Šiaurės Korėjos gyventojų serga tuberkulioze, kurių maždaug trečdaliui nepadeda įprastiniai vaistai. Jiems gali padėti tik specialus ilgalaikis gydymas naujausiais vaistais. Todėl Šiaurės Korėjos sveikatos ministerija labai palankiai vertina pradėtą bendradarbiavimą su katalikiškomis institucijoms ir norėtų jį plėsti. Jau dabar katalikų Bažnyčia materialiai padeda aštuonioms Šiaurės Korėjos ligoninėms, kuriose gydoma nuo tuberkuliozės. (sk)