Prieš 10 metų šv. Teresėlė buvo paskelbta Bažnyčios mokytoja

Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės relikvijos jau pasiekė Lietuvą, penktadienio popietę, po sutiktuvių Vilniaus Lukiškių aikštėje, relikvijų urna maldingos procesijos buvo palydėta iki arkikatedros bazilikos.

Šv. Teresėlė yra pati jauniausioji iš 33 Bažnyčios mokytojų ir trečia moteris, pagerbta šiuo vardu. Bažnyčios mokytojos titulą Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresei suteikė Dievo tarnas Jonas Paulius II 1997 metų spalio 19 dieną Vatikane vykusiose iškilmėse, Bažnyčiai švenčiant Pasaulinę misijų dieną.

Bažnyčios Mokytojo vardo suteikimas yra gan retas įvykis Bažnyčios istorijoje. Todėl suprantama, kad ceremonija buvo itin iškilminga. Bažnyčios Mokytojos titulo suteikimas šv. Teresei įvyko iškilmingų Mišių metu, kurioms Šv. Petro aikštėje vadovavo popiežius Jonas Paulius II. Mišias koncelebravo 5 Romos dikasterijų kardinolai, 7 vyskupai, tarp kurių 3 prancūzai iš vyskupijų, kuriose gyveno šv. Teresė ir keturi kunigai, tarp jų karmelitų ordino vyresnieji. Šventojo Petro aikštė buvo sausakimša. Mišiose dalyvavo dešimtys kardinolų ir šimtai vyskupų iš visų pasaulio kraštų. Lietuvos Bažnyčiai atstovavo tuometinis Panevėžio vyskupas, dabar emeritas Juozas Preikšas, o Lietuvos Respublikai tuometinis ambasadorius prie Šv. Sosto Kazys Lozoraitis. Šv. Petro Bazilikos centriniame balkone buvo pakabinta didelė rožėmis papuošta Šv. Teresės nuotrauka. Apeigos buvo praturtintos papildomais liturginiais tekstais ir ypatingais gestais.

Karsto formos šventosios relikvijų urną procesijoje iš Šventojo Petro bazilikos nešė Lisieux kunigų seminarijos klierikai. Urna buvo pastatyta ant pakylos netoli altoriaus, kur išbuvo per visas Mišias. Procesijos ir Mišių metu choras giedojo Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės sukurtas giesmes.

Šventųjų kongregacijos pro-prefektas, tuomet dar arkivyskupas, vėliau kardinolas Alberto Bovone perskaitė Apaštališkojo laiško “Divini Amoris scientia” ištrauką, kuriame išdėstomi motyvai kodėl buvo nuspręsta Bažnyčios mokytojos titulą suteikti karmelitų vienuolei, Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresei.

Tada popiežius perskaitė iškilmingą Bažnyčios Mokytojos titulo skelbimo aktą, kurį choras palydėjo galingu „Amen“ o tikinčiųjų minia - ilgiausiais plojimais. Grupė karmeličių vienuolių iš visų žemynų padėjo puokštes gėlių prie Šventosios relikvijų urnos ir rožių žiedlapiais apibarstę tiek urną su relikvijomis, tiek kryžių prie altoriaus. Šiuo gestu buvo norima pakartoti Šventosios Teresės pamiltą gestą kai ji su savo vienuolyno novicėmis apibarstydavo Kryžių rožių žiedlapiais ir priminti žiedlapių lietų, kurį šventoji pažadėjo atsiųsti iš dangaus jau po mirties.

Apie sprendimą paskelbti Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresę Bažnyčios mokytoja popiežius Jonas Paulius II neatsitiktinai pranešė Paryžiuje 1997 metų vasarą susirinkusiems XII Pasaulinės jaunimo dienos dalyviams. Tuomet Jonas Paulius II ypatingai akcentavo Šv. Teresės ryšį su jaunimu.

Norėjau, - sakė tuomet Jonas Paulius II, - šią iškilmingą žinią paskelbti būtent čia, nes jaunos ir taip akivaizdžiai mūsų laike dalyvaujančios šventosios Teresės žinia yra ypatingai tinkama jums, jaunime. Evangelijos mokykloje ji jums parodo krikščioniškojo brendimo kelią; jus ragina būti be galo dosniais; kviečia, kad Bažnyčios širdyje būtumėte užsidegę Kristaus meilės mokiniai ir liudytojai. Todėl melskime Šv. Teresę, kad ji lydėtų nūdienos vyrus ir moteris Tiesos ir Gyvybės keliu.

Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės skelbimo Bažnyčios mokytoja proga Dievo tarnas Jonas Paulius II parašė Apaštališkąjį laišką „Divini Amoris Scientia“, - „Dieviškosios meilės mokslas“. 1997 metų spalio 19 dieną pristatydamas šį savo laišką Dievo tarnas Jonas Paulius II Bažnyčios mokytojos skelbimo ceremonijoje be kito ko sakė, kad šia proga tiesiog neįmanoma neprisiminti žodžių, kuriais šventoji Bažnyčios mokytoja aprašo savo pašaukimą Bažnyčioje ir kurie, anot Jono Pauliaus II yra jos doktrinos viršūnė ir šviesa:

„Meilė, - rašo ji - man davė manojo pašaukimo raktą. Supratau, kad Bažnyčia yra kūnas, sudėtas iš įvairių narių, kad tai kūnas, kuriam nieko netrūksta. Supratau, kad Bažnyčia turi širdį – Meile degančią širdį. Supratau, kad tik Meilė judina visus Bažnyčios narius. Jei Meilė užgestų, apaštalai nebeskelbtų Evangelijos, kankiniai atsisakytų lieti kraują... Supratau, jog Meilė stiprina visus pašaukimus (...) Tuomet, svaiginančio džiaugsmo paveikta sušukau: Jėzau, mano Meile! Pagaliau, radau savo pašaukimą: mano pašaukimas yra Meilė!“ (...) Racionalizmo ir praktinio materializmo persunktoje kultūroje Teresė su nuginkluojančiu paprastumu siūlo „mažąjį kelią“, vedantį prie esminio dalyko: prie visa persunkiančios ir visą apimančios dieviškosios Meilės. (sk)