Autochtonų tautų teisės: Šventojo Sosto stebėtojo pastabos JTO vykusiuose debatuose

Nėra vienareikšmiško apibrėžimo apie tai, kas yra „autochtonas“. Ši sąvoka turi bent dvi dideles reikšmes. Pirma, „autochtonas“ yra tiesioginis palikuonis tų žmonių, kurie gyveno prieš krašto kolonizavimą. Antra, „autochtonas“ yra žmogus, kuris išlaikė socialinę, ekonominę, politinę santvarką, nusistovėjusią jau prieš daugybę amžių ir skirtingą nuo tos, kurią vadiname „moderniąja kultūra“. Kartais šios reikšmės sutampa, kartais ne: žmogus gali būti tiesioginis pirmųjų krašto gyventojų palikuonis, tačiau nesilaikyti savo protėvių gyvenimo būdo.

Šiuo metu, naudojantis vienu ar kitu kriterijumi, autochtonams yra priskiriami apie 350 milijonų žmonių, priklausančių 5000 skirtingų etninių bendruomenių ir gyvenančių įvairiuose žemynuose: Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Arktikoje, Azijoje, taip pat daugybėje salų.

Autochtonai ilgą laiką buvo visokeriopai diskriminuojami, laikomi kultūriškai atsilikusiais, žemesnės rasės atstovais, kuriuos, pavyzdžiui, galima išvaryti iš jų žemės, mokėti mažą atlyginimą, trumpai tariant – palikti beteisiais. Tik, palygus, labai neseniai į nacionalinę ir tarptautinę teisę buvo integruotos normos, kurios bent dalinai pripažino autochtonų teises ir sumažino diskriminacija jų atžvilgiu.

Autochtonų problematikos buvo įtrauktos ir į Jungtinių Tautų sistemą. Nuolatinis autochtonų problemų forumas (UNPFII), 2000 metais įsteigtas kaip patariamasis organas prie Jungtinių Tautų Organizacijos ekonominės ir socialinės tarybos, yra įpareigotas rinkti duomenis ir pateikti analizę visais tais klausimais, kurie yra susiję su autochtonų kultūra, socialiniu ir ekonominiu vystimusi, švietimu, sveikata, statistiniais duomenimis.

Būtent šio Forumo šiuo metu vykstančioje sesijoje pasisakė arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose. Jis išreiškė apgailestavimą dėl Deklaracijos apie autochtonų teises priėmimo atidėjimo. Ši Deklaracija, anot jo, yra labai reikalingas teisinis instrumentas, kuris gintų autochtonų teises, juo labiau, kad autochtonai dažnai yra išstumti į visuomenės politinio ir ekonominio gyvenimo pakraščius, priklauso vargingiausiems ir pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Antai, pasaulyje netrūksta pavyzdžių, kai iš autochtonų žemių yra išgaunami didžiuliai kiekiai natūralių išteklių, visiškai ignoruojant vietinių gyventojų teisę gauti bent dalį pajamų, gautų pardavus tuos išteklius. Argi po to reikia labai stebėtis, kad vietiniai gyventojai, stebėdami kaip išnaudojama jų žemė, kartais reaguoja netgi su prievarta?

Arkivyskupas Migliore išreiškė Šventojo Sosto nuomonę, pasak kurios Jungtinėms Tautoms priklausančios valstybės-narės turėtų parodyti daugiau lankstumo ir socialinio jautrumo. Deklaracijoje pateiktų principų laikymasis, viena vertus, pagerintų autochtonų situaciją ten, kur jie mažuma, antra vertus, prisidėtų prie taikos, ypač tose valstybėse, kurios susikūrė po kolonizacijos laikotarpio ir kartais vienija daug didelių bei mažų etninių grupių.

Norintiems sužinoti daugiau:

Svetainėje http://www.un.org/esa/socdev/unpfii/ rasite su Jungtinių Tautų Organizacija (JTO-UN) susijusią medžiagą. Adresu http://www.ilo.org/public/english/indigenous/newsletter/2006.pdf galite paskaityti Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) parengtą analizę apie autochtonų padėtį JTO tūkstantmečio tikslų šviesoje. Šioje nevyriausybinės organizacijos svetainėje taip pat sukaupta nemažai temai naudingų duomenų: www.iwgia.org. (rk)