Skrisdamas į Braziliją, Popiežius lėktuve davė interviu jį lydintiems žurnalistams. (papildyta)

Trečiadienio rytą popiežius Benediktas XVI išskrido į Braziliją. Lėktuve Šv. Tėvas davė interviu jį lydintiems žurnalistams. Pokalbis truko beveik pusę valandos. Pirmiausia pats Benediktas XVI keletą minučių pasakojo apie šią savo kelionę, apie jos tikslus ir į ją dedamus lūkesčius; po to – atsakė į žurnalistų klausimus, kurie lietė visų pirma Lotynų Amerikos socialines ir moralines problemas. Popiežiaus buvo klausiama apie Bažnyčios požiūrį į vadinamąją išlaisvinimo teologiją, apie abortų problemą, apie daugelį Lotynų Amerikos šalių ištikusią gilią visuomeninio gyvenimo krizę ir su juo susijusį nekontroliuojamą smurtą.

Su džiaugsmu ir su viltimi keliauju susitikti su Lotynų Amerika,- sakė Popiežius žurnalistams. Bus daug svarbių renginių, pirmiausia San Paule susitikimas su jaunimu ir pirmojo Brazilijoje gimusio šventojo kanonizacija, paskui susitikimas Vilties bendruomenėje, kuris liudys gydančią tikėjimo jėgą. Nes visos tos problemos, kurias sukelia narkotikai, pirmiausia yra vilties stokos pasekmė ir taip pat tikėjimo stokos pasekmė, nes kai žmogus praranda viltį ir praranda tikėjimą, tuo pačiu jam užsisklendžia ir ateities akiračiai. Galiausiai pagrindinis susitikimas, kuris yra ir pagrindinė šios kelionės priežastis,- kalbėjo Popiežius,- bus susitikimas su penktosios kontinentinės Lotynų Amerikos vyskupų konferencijos dalyviais. Pastarasis bus visų pirma religinis susitikimas. Tačiau religinis gyvenimas yra glaudžiai susijęs ir su visuomeniniu bei politiniu gyvenimu. Bažnyčia neužsiima politika ir gerbia valstybės pasaulietiškumą, tačiau ji padeda sukurti sąlygas, reikalingas socialinių ir politinių problemų sprendimui. Norime būti krikščionimis, norime gyvenanti tikėjimo dovana, d˛iaugtis savo tikėjimu ir stengtis vis artimiau pažinti Dievą. Tačiau tuo pat metu keliame klausimus ir apie mūsų kasdienį gyvenimą, ieškome sprendimų mūsų kasdienio gyvenimo problemoms, ugdome tiek savo asmenines dorybes, tiek ir visai visuomenei reikalingas vertybes, visų pirma teisingumą ir teisėtumą, nes tai lemtingos vertybės visuomenės gerovei. Norime mobilizuoti moralines jėgas ir vykdyti specifinę Bažnyčios misiją, liudydami atsakomybę už žmogų ir už visuomenę.

Klausiamas apie išlaisvino teologiją, Benediktas XVI sakė, kad įvykus dideliems politiniams pasikeitimams, radikaliai pasikeitė ir išlaisvinimo teologijos situacija. Dabar visiems aišku, kad anie „milenarizmai“, žadėję revoliuciją ir greitą teisingo gyvenimo sukūrimą, buvo klaidingi. Tai visiems puikiai žinoma. Dabar turime klausti, ką Bažnyčia galia padaryti šiandien kovodama už teisingą gyvenimą.

Didelio atgarsio ir įvairių interpretacijų sulaukė skrendant į Braziliją lėktuve vykusios spaudos konferencijos metu Popiežiaus ištarti žodžiai apie abortą ir ekskomuniką.

Meksiko miesto federalinės srities (kurios ribos maždaug sutampa su Meksikos sostinės ribomis) vietinis parlamentas balandžio mėnesį depenalizavo, tai yra padarė nebaudžiamą, abortą iki 12 nėštumo savaičių. Reaguodamas į vietinio parlamento sprendimą, Meksiko kardinolas Norberto Rivera, kartu su kitais Meksikos vyskupais, pasmerkė šį įstatymą, tačiau nieko neekskomunikavo ir net nebuvo panaudotas žodis „ekskomunika“. Šis terminas atsirado tik Meksiko vietinio parlamento pirmininko vėlesniuose komentaruose, kaltinančiuose Bažnyčią kišimusi į valstybės reikalus, ir, žinoma, spaudoje.

Popiežiui skrendat į Braziliją lėktuve vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistai nepraleido progos klausti Popiežiaus nuomonės apie Meksiko miesto atvejį, tačiau klausimai buvo formuluojami (nežinia, sąmoningai ar ne) tarsi viešo ekskomunikavimo aktas būtų įvykęs.

Atsakydamas, Popiežius pirmiausia sakė, jog abortus įteisinančių įstatymų šaknys glūdi viena vertus tam tikrame žmonių egoizme, antra vertus – abejojime gyvybės vertingumu ir grožiu. Į tai Bažnyčia atsako, kad gyvybė yra graži, gyvybė nėra abejingos vertės dalykas, kad gyvybė yra dovana. Jei tikime gyvybės grožiu ir ateitimi, šitas tikėjimas ir šita viltis mums padeda įveikti baimę ir egoizmą, kuriuose glūdi gyvybės negerbiančių įstatymų šaknys. Paprašytas pasisakyti dėl pačios ekskomunikos, Benediktas XVI pridūrė:

„Ekskomunika nėra arbitralus, tai yra kieno nors savavališku sprendimu skelbiamas dalykas, bet ją numato Kanonų teisės kodeksas. Kodeksas sako, kad nekaltojo kūdikio nužudymas yra nesuderinamas su komunija, Kristaus Kūno priėmimu. Taigi, čia nėra joks naujas, stebinantis ar savavališkas išradimas. Buvo tik viešai priminta ką numatyto Bažnyčios teisė, kuri remiasi Bažnyčios tikėjimo mokymu, mūsų pagarba gyvybei ir žmogaus individualumui nuo pat pirmos akimirkos“.

Pastarieji Popiežiaus žodžiai, žiniasklaidos pagarsinti ir savaip komentuojami greit atsirado pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Tačiau buvo akcentuojamas ne Popiežiaus primintas bendras Bažnyčios ir bažnytinės teisės požiūris į abortą, bet vėl buvo kalbama apie tariamą Meksiko miesto parlamentarų ekskomunikavimą. Dėl to, Popiežių kelionėje lydintis Vatikano spaudos salės direktorius tėvas Federico Lombardi dar kartą patikslino, kad ekskomunikos nepaskelbė nei Meksikos vyskupai, nei Popiežius. Vis dėlto, kaip aiškiai sako Bažnyčios magisteriumas ir kanonų teisės kodeksas, abortui palankių įstatymų skelbimas nesuderinamas su dalyvavimu Eucharistijoje. Tai pabrėžta ir neseniai paskelbtame posinodiniame apaštališkajame paraginime Sacramentum Caritatis. Bet ar tai reiškia politikų ekskomunikavimą? – buvo klausiama tėvo Lombardi. Ne! – atsakė jis,- tie politikai patys pasišalina iš galinčiųjų priimti komuniją. (jm)