Popiežius susitiko su Serbijos, Juodkalnijos ir Makedonijos vyskupais

Penktadienį popiežius Benediktas XVI taip pat susitiko su Šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos nariais, baigiančiais vizitą Ad Limina. Šią tarptautinę vyskupų konferenciją 2004 metais įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Jai priklauso trijų Balkanų regiono šalių – Serbijos, Juodkalnijos ir Makedonijos vyskupai.

Skirtingos šalys ir skirtingi socialiniai ir religiniai kontekstai, kuriuose gyvena jūsų bendruomenių tikintieji, lemia specifines jų religinio gyvenimo problemas. Visų pirma,- sakė Popiežius,- galvoju apie mišrias santuokas, kurios reikalauja ne tik jūsų ypatingo ganytojiško atidumo savo bendruomenių nariams, bet taip pat harmoningo bendradarbiavimo su kaimynystėje gyvenančiomis kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis. Būdami mažuma, gyvendami drauge su daugumą sudarančiais kitoms Bažnyčioms priklausančiais krikščionimis, turite taip pat specifiškai spręsti jaunosios karto auklėjimo ir religinio lavinimo problemas, ypač kiek tai liečia katalikų tikybos dėstymą mokyklose. Bene svarbiausias rūpestis yra deramas naujų kunigų rengimas daugiakonfesinėje aplinkoje. Reikia padėti seminaristams brandinti aiškų suvokimą, jog kunigas yra „alter Christus“, kad jis privalo užmegzti artimą ryšį su Kristumi. Kunigas negali savęs suvokti tik kaip bažnytinės organizacijos funkcionieriaus. Kunigo savivoka taip pat negali būti grindžiama nacionalistiniais, etniniais ar politiniais motyvais. Bažnyčios gyvybę palaiko pats Kristus. Nuo pat pradžių Bažnyčia yra atvira visiems. Tokią ją įsteigė Viešpats, tokią ją kūrė apaštalai ir pirmieji krikščionys. Kankiniai savo krauju liudijo Bažnyčios šventumą ir visuotinumą. Šitokia visuotinumo samprata turi būti diegiama visoje Dievo tautoje. Bažnyčios skelbiamas visuotinumas ypatingai svarbus jūsų šalių visuomenėse, kurias sudaro skirtingų tikybų, kalbų ir kultūrų žmonės.

Popiežiaus kalboje Šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos nariams paliestos taip pat visoms šiuolaikinėms visuomenėms aktualios sekuliarizacijos ir moralinio reliatyvizmo problemos. Neteisingai suvokiamas modernumas šiandien iškelia individo teises, jo pareigų Dievui ir bendruomenei sąskaita. Dėl to, svarbu deramai akcentuoti žmogiškos ir pilietinės atsakomybės vertybę, nes nuo jos labiausiai priklauso tiek pavienių individų teisės, tiek ir visų bendras gėris.

Balkanų šalių vyskupams Popiežius sakė puikiai suprantąs įvarius sunkumus, dėl kurių sielovados darbas ne visuomet toks sklandus, kaip trokštama. Nemaža įtakos turi ekonominiai sunkumai. Negalima taip pat nesiskaityti su pastarųjų kelių dešimtmečių palikimu, kuris visų pirma pakirto žmonių atsakomybės šaknis. Šiandien taip pat reikia gintis nuo praktinio materializmo, etinio reliatyvizmo ir liberalizmo, politinio radikalizmo ir fundamentalizmo. Tačiau jūs,- ragino Popiežius,- nenusiminkite, bet vienykite jėgas ištvermingam darbui ir tikėkite, jog, Dievui padedant, ateis diena kai bus galima skinti vaisius, subrandintus pagal slėpiningą išganymo planą. Būkite geri ganytojai. Veskite žmones į šventumą, rodydami jiems savo asmeninio švento gyvenimo pavyzdį. Būkite vieningi tarpusavy ir su savo kunigais bei vienuoliais. Raginkite pasauliečius uoliai įsijungti į darbą bendram labui. Bendradarbiaukite su broliais ortodoksais, nes visi esame to paties Kristaus kūno nariai ir visi drauge privalome kurti jo Karalystę,- kalbėjo Popiežius trijų Balkanų regiono šalių vyskupams. (jm)