Vatikane vyksta tarptautinis seminaras apie klimato pasikeitimą ir vystimąsi

Balandžio 26-27 dienomis Vatikane vyksta Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos surengtas tarptautinis darbo seminaras, kuriame bus aptariama klimato pokyčių poveikio valstybių vystimuisi tema.

Neseniai griežtą perspėjimą dėl ekologinės katastrofos paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija, remdamasi gana baugiu ekspertų raportu apie galimas klimato atšilimo pasekmes mūsų planetai.

Raporte buvo konstatuota, kad klimato atšilimas gali turėti ne tik gamtines pasekmes, bet taip pat išmušti iš pusiausvyros paskirų valstybių ir gal net visos tarptautinės bendruomenės gyvenimą. Būtent ekonominės, socialinės ar energetinės klimato atšilimo pasekmės ir yra Vatikane vykstančio seminaro dėmesio centre. Kitas klausimas: kam ir kokio lygio atsakomybė tenka?

Darbo seminare dalyvauja apie 80 dalyvių, atvykusių iš 20 kraštų. Į seminarą buvo pakviesti įvairiausios kvalifikacijos ekspertai, siekiant sukurti vaisingą ir platų informacijos keitimosi tinklą. Pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus gamtosaugos ekspertai, ekonomistai, fizikai, sociologai, filosofai ir politikai, kurie kuria gamtas apsaugos strategijas. Seminare dalyvaus ir teologai bei vyskupai, kurie bandys įvertinti aptariamas problemas Bažnyčios socialinės doktrinos šviesoje ir tiksliau apibrėžti galimą Bažnyčios indėlį jų sprendime.

Interviu Vatikano Radijui kardinolas Renato Martino, Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas, kuriam taip pat patikėtas uždavinys apibendrinti seminaro darbo rezultatus, sakė, kad Šventasis Sostas jau seniai seka su klimato atšilimu susijusias temas. Jis pažymėjo, kad tai be galo kompleksiški klausimai ir kad, nepaisant įvairių grėsmingų prognozių, yra nemažai mokslininkų, kurie su tomis prognozėmis nesutinka. Todėl Šventasis Sostas kol kas laikosi atsargios pozicijos, nors tai, žinoma, nė kiek netrukdo domėtis klimato atšilimo klausimais, susidaryti nuomonę apie problemų mąstą ir sprendimo būdus.

Anot kardinolo Martino, Bažnyčiai rūpi socialinis teisingumas, kurio požiūriu šiandien konstatuojame didžiules disproporcijas. Išsivysčiusios valstybės sunaudoja didžiąją planetos resursų dalį, nors jose gyvena sąlyginai mažai planetos žmonių. Baiminamasi, kad klimato pokyčių socialinės pasekmės dar labiau pablogins ir taip neturinčių resursų arba negalinčių jais pasinaudoti neturtingų valstybių padėtį. (rk)