Kongo vyskupų kreipimasis dėl kovos su skurdu

Neseniai Brazavilyje pasibaigus Kongo vyskupų plenarinei sesijai, Kongo Bažnyčios ganytojai paskelbė kreipimąsi, kuris pavadintas „Bažnyčia ir kova prieš skurdą“.

Jame pažymima, kad skurdo tema nėra svetima Bažnyčios misijai, priešingai, ji netgi jos centre. Naujajame ir Senajame Testamentuose galima rasti daug citatų, kurios gina vargšą ir griežtai smerkia jo atžvilgiu daromą neteisingumą ar išnaudojimą. Kristaus duotas artimo meilės įsakas ypač galioja atžvilgiu tų, kurie stokoja būtiniausių pragyvenimui būtinų dalykų.

Taip pat ir pagal Bažnyčios socialinę doktriną skurdas kertasi su tokiais jos principais kaip asmens orumas, bendroji gėrių paskirtis ar solidarumas. Skurdas yra smerktina realybė, žeminanti asmenį ar asmenų grupes.

Tai, kas rūpi žmogui, rūpi ir Bažnyčiai, rašo Kongo vyskupai. Bažnyčia turi įvairias institucijas, įvairius instrumentus, kuriais ji reaguoja į skurdą. Antai, dvasiniu ir moraliniu skurdo aspektu rūpinasi tam paruošti sielovados darbuotojai, o materialiniu – įvairaus pobūdžio paramą teikianti Caritas organizacija.

Vyskupai pažymi, kad skurdas turi daug dimensijų: ne tik ekonominę, bet taipogi politinę, socialinę ar moralinę. Paprasčiausią skurdo apibrėžimą - kaip „nieko neturėjimą“ – nereikia suprasti vien materialiai. Tai gali būti, tarkime, ir išsilavinimo neturėjimas arba didelės šeimos, neturint kitos alternatyvos, gyvenimas susispaudus pernelyg mažose patalpose. Skurdas nėra jokia būtinybė, tai žmonių prievartos ir godumo, neprofesionalumo, korupcijos, prastos politikos ir ekonomikos pasekmė, pažymi vyskupai.

Skurdas Konge yra didžiulis. Statistika rodo, kad net 70 procentų kongiečių gyvena su mažiau nei vienu doleriu per dieną, daugybė šeimų išgali paruošti valgį tik kartą per dieną. Daugelis neturi priėjimo prie švaraus vandens ir elektros, o tie kurie turi – nepakankamai ir nereguliariai. Sanitarinės sąlygos prastos, tiksliau sakant, neretai jų iš viso nėra, trūksta elementariausių vaistų. Trumpai tariant, Kongas yra viena iš skurdžiausių Afrikos žemyno šalių, konstatuoja Kongo ganytojai.

Todėl kova su skurdu turi būti svarbiausias Kongo rūpestis. Vyskupai paragino imtis visų iniciatyvų, kurios gali sumažinti skurdą. Žinoma, ši atsakomybė tenka pirmiausia valdžiai, o po to visiems vyrams ir moterims, galiausiai – tarptautinei bendruomenei. (rk)