Iš Irako pakilo naujas, desperatiškas pagalbos šauksmas. Tai krikščionių prašymai.
Jie kreipiasi į popiežių, į visuotinę Bažnyčią, į Šv. Sostą ir į viso pasaulio katalikus
prašydami pagalbos, bet ir pranešdami apie Bažnyčios Irake kovą už būvį. Naujausiuose
viešuose pareiškimuose Irako hierarchai kalba apie nepakeliamus persekiojimus, tikinčiųjų
beviltiškumą ir labai niūrią krikščionybės Irake ateitį. Štai chaldėjų vyskupo, Amadiyah
ir Erbilo ganytojo Rabban al-Qas pagalbos prašymą šią savaitę perdavė italų katalikų
dienraštis „Avvenire“.
- Tepadeda mus popiežius, tenurodo kelią ir būdą kaip
gelbėtis. Bažnyčiai didžiulis pavojus visame Irake, įskaitant ligi šiol palyginti
ramiame Kurdistano regione. Prašome ką nors daryti ir kalbėti už mus, - prašo Irako
vyskupas Rabban al-Qas.
Chaldėjų vyskupo pagalbos prašymas yra nekasdieniškas.
Būtų reduktyvu apie jį kalbėti kaip apie dar vieną eilinį prašymą padėti. Dienraštis
„Avvenire“ be kita ko pažymi, kad vyskupą Rabban al-Qas dar visai neseniai buvo galima
apibūdinti kaip vieną iš nedaugelio tikrai nuoširdžiai tikinčių taikia ir demokratiška
Irako ateitimi. Pasak dienraščio, ganytojo žodžiuose slypi gilus nerimas dėl tikrai
tragiškos irakiečių krikščionių padėties, kurią oficialiame pareiškime visų Irako
katalikų vardu denonsavo Kirkuko arkivyskupas Louis Sako. Irako Bažnyčios tikintieji
jaučiasi apleisti, nuvilti ir išsekę: daugelis emigravo ir tebeemigruoja, o apie grįžimą
nė negali svajoti, tuo metu pasiliekantieji gimtinėje katalikai gyvena nuolatiniame
išpuolių ir pagrobimų, bauginimų ir šantažų pavojuje; po ketverių karo metų katalikų
negina nei Irako vyriausybė, nei koalicinės jėgos.
Kataliko tikrovė iš tiesų
karti: Bagdade, Mosule ir kituose šiauriniuose krašto miestuose, kurie dar neseniai
visuotiniame Irako chaose buvo laikomi saugumo oazėmis, teroristai nepalieka jokių
perspektyvų: mainais už gyvybę reikalaujama išpažinti islamą, arba rinktis tremtį,
o pasirinkus tremtį konfiskuojami visi turtai. Bažnytiniai Irako šaltiniai tvirtina,
kad sostinės Bagdado istoriniame krikščionių kvartale Dora savivaliauja ginkluotų
sunitų kovotojų gaujos. Jau kalbėjome mūsų radijo laidose apie sostinėje Bagdade uždaromas
bažnyčias, nuo jų bokštų ir stogų per prievartą arba iš baimės nuimamus kryžius, apie
katalikes moteris, priverstas dangstyti veidus pagal musulmonišką paprotį. Pasak katalikiškų
žinių agentūrų, pavyzdžiui „Asianews“, panašiai pradėta terorizuoti Mosulo gyventojus
krikščionis. Tačiau su skirtumu, jog mainais už neliečiamybę reikalaujama sumokėti
koranišką mokestį „džizija“, kuris normaliomis sąlygomis laiduoja tam tikrą neliečiamybę,
tačiau dabar yra tapęs mokesčiu vadinamajam „šventajam karui“, džihadui, finansuoti.
Kiti Irako krikščionys yra gavę grasinančius laiškus su įsakymu nedelsiant išsikelti
iš nuosavų namų todėl, kad jie jau paskirti atvyksiantiems musulmonams.
Denonsuodamas
esamą tragišką padėtį Kirkuko arkivyskupas Louis Sako be kita ko pažymėjo, jog būtina
atkreipti Irako musulmonų bendruomenės ir viso pasaulio dėmesį į krikščionybės tūkstantmečio
būvimo Irake svarbą. Reikia suprasti, kad Irakas be krikščionybės bus visų irakiečių
nelaimė. Per prievartą vykdoma krikščionių emigracija pažeis irakiečių sambūvį ir
sunaikins tautos kultūrinį, pilietinį ir religinį paveldą, - pažymėjo pareiškime Kirkuko
arkivyskupas Louis Sako. (sk)