Ekumenizmo pionierės pal. Marijos Elžbietos Hesselblad mirties 50 metinės
Brigitiečių vienuolinio ordino seserys Romoje balandžio 24 minėjo savo dvasinės motinos
ir ordino fundatorės pal. Marijos Elžbietos Hesselblad mirties 50 metines. Iš švedų
liuteronų šeimos kilusi palaimintoji mirė 1957 metais Romoje, kur ji atkūrė ir atnaujino
kitos žinomos švedės, Šv. Brigitos XIV amžiuje įkurtą Švenčiausiojo Išganytojo ordiną.
Mistikė Šv. Brigita Švedė yra viena iš šešių pagrindinių Europos globėjų, pripažįstama
tiek katalikų, tiek liuteronų.
Šv. Brigitos Švedės dvasinės įpėdinės Marijos
Elžbietos Hesselblad atsivertimas į katalikybę ir jos suartėjimas su amžininkėmis
brigitietėmis sutapo su bene kritiškiausiu ordino gyvenimo momentu XX amžiaus pradžioje.
Bebaigiantį išnykti ordiną Hesselblad atkūrė suteikdama naują impulsą tradicinei brigitiečių
Mistinio Kristaus Kūno vienybės charizmai: krikščionių vienybei, ypač liuteronų ir
katalikų. Pertvarkytas ordinas buvo įkurtas 1911 metais.
Vadovaudamasi šūkiu
„Per Kryžių į šviesą: kas sėjama per ašaras - pjaunama su džiaugsmu“ Marija Elžbieta
Hesselblad 1923 metais minit Šv. Brigitos mirties 550 metines sugrįžo į Švediją ir
ten įkūrė naujus brigitiečių ordino namus. Netrukus atsikūrė ordino vienuolynai Šveicarijoje,
Anglijoje ir kitur. Romoje 1931 metais ordino vienuolės sugrįžo į namus Farnezės aikštėje,
kuriuose gyveno ir mirė Šv. Brigita, kuriuose prieš penkis dešimtmečius mirė ir buvo
palaidota pal. Marija Elžbieta.
Katalikybė ir ekumenizmas yra labai glaudžiai
susiję Švenčiausiojo Išganytojo ir Šventosios Brigitos ordino seserų vienuolių gyvenime
ir apaštalavime. Brigitiečių namai Romoje ir kitur pasaulyje yra tapę ekumeninio dvasingumo
ir svetingumo židiniais ne tik švedams liuteronams ir katalikams, bet visų tautų krikščionims.
Brigitiečių ekumeninis pašaukimas dar daugiau išryškėjo Mariją Elžbietą Hesselblad
paskelbus Bažnyčios palaimintąja. Beatifikacijos ceremonija įvyko Romoje per Didžiuosius
Šventuosius metus, 2000 kovo 9 dieną. Tuomet Dievo tarnas Jonas Paulius II Mariją
Elžbietą pavadino Ekumenizmo pioniere. - Dievo Žodžio nuolatinė meditacija sutvirtino
jos ryžtą darbuotis ir melstis siekiant, kad visi krikščionys būtų viena, - sakė Dievo
tarnas beatifikacijos homilijoje.
Palaimintosios Marijos Elžbietos mirties
penktasis dešimtmetis Romoje buvo paminėtas mišiomis, kurias vienuolėms brigitietėms
Šv. Petro bazilikoje aukojo šventovės arkikunigas, arkivyskupas Angelo Comastri ir
suvažiavimu Romoje apie vienuolijos charizmą naujųjų laikų šviesoje. Generalinė ordino
abatė Tekla Famiglietti Vatikano Radijui kiek išsamiau papasakojo apie ordino steigėjos
Marijos Elžbietos dvasinį palikimą. Susumavus, štai ką ji pasakė:
Palaimintoji
Marija Elžbieta atkurtame ordine išsaugojo svarbiausias ankstesnio ordino charakteristikas:
kontempliatyviąją dimensiją, pagrįstą kristocentrišku dvasingumu, ypač Kančios slėpinio
apmąstyme ir Švenčiausiojo adoracijoje; marijinę dimensiją, pagal kurią Mergelė Marija
yra tikroji ordino abatė ir, kaip Motina, visų dorybių pavyzdys; svetingumo dimensija,
atveriant ordino namų duris visiems piligrimams, ypač iš Skandinavijos. Rūpindamasis
savo ekumenine misija, Ordinas tebesiūlo tą patį dvasingumą, kurį Europos globėja
Šv. Brigita Švedė puoselėjo vardan Mistinio Kristaus Kūno vienybės.
Žodis apie
palaimintosios Marijos Elžbietos Hesselblad ekumeninį palikimą. Jam būdingi du keliai:
maldos ir kryžiaus, arba dvasinio ir aktyvaus ekumenizmo. Palaimintoji išgyveno ekumenizmą
liudydama pagarbą, meilę ir solidarumą krikščionims ne katalikams. Suvokusi ekumenizmo
problemos svarbą mūsų laikais, ji ordino konstitucijose ragino vienuoles permanentiškai
pasišvęsti ekumeniniam tikslui. Antra vertus tai drauge yra kvietimas į aktyvų ekumenizmą,
pasižymintį svetingu atsivėrimu kitam pagal ekumeninį stilių ir ekumeninę meilę. Palaimintoji
savo gyvenime tai išreiškė labai konkrečiais, pavyzdingais, net pavojingais sau ir
ordino vienuolėms, veiksmais. Antrojo pasaulinio karo metu ji Romoje gelbėjo ir globojo
nacių persekiojamus žydus, italus, kitų tautybių žmones ir politinius veikėjus, ordino
namus pavertė persekiojamųjų globos ir vargšų labdaros centru.
Ankstyvame pokaryje,
1946 metais, Romoje įsikūrė pirmasis krikščionių vienybės centras „Unitas“, išleidžiantis
taip pat pavadintą žurnalą. Palaimintoji Hesselblad užtikrino centrui brigitiečių
bendradarbiavimą ir leido redakcijai įsikurti ordino centrinės būstinės namuose Farnezė
aikštėje.
Šiandien 650 brigitiečių vienuolių skleidžia savo ordino charizmą
18-oje Europos, Azijos ir Amerikos žemynų kraštų, kuriuose išlaiko 51-us ordino namus.
Vieni jų yra Taline, Estijoje. Bene naujausi ordino namai yra Jeruzalėje, prie Alyvų
kalno, gruodžio 8 dieną įkurtas „Jono Pauliaus II tarpreliginio dialogo centras“.
(sk)