Sekmadienį Popiežius lankėsi šv. Augustino mieste Pavijoje

Pasibaigus trumpam vizitui Vidžėvane, Šv. Tėvas šeštadienio vakarą atskrido į netoliese esantį Šv. Augustino miestą Paviją. Pirmasis Benedikto XVI susitikimas su Pavijos tikinčiaisiais įvyko centrinėje Katedros aikštėje šeštadienio vakarą. Čia Šv. Tėvą pasitiko Pavijos vyskupas, meras, kiti pareigūnai, Pavijos parapijų ir bažnytinių sąjūdžių atstovai, tarp kurių daug jaunimo.

Sekmadienio, balandžio 22-sios, rytą Šv. Tėvas Benediktas XVI lankėsi Pavijos Šv. Mato klinikoje ir aukojo Šv. Mišias Pavijos vyskupijos tikintiesiems. Po apsilankymo Pavijos universitete sekmadienio popietę Šv. Tėvas vadovavo Mišparams Šv. Petro Aukso Danguje bazilikoje.

* * *

Sekmadienio rytą Pavijoje aukotų Mišių metu sakytoje homilijoje popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie šv. Augustino atsivertimo kelią. Po didžiojo atsivertėlio, didžiojo konvertito šv. Pauliaus, antrasis didysis konvertitas yra šv. Aurelijus Augustinas.

Šiandien norėčiau kalbėti apie tris Augustino atsivertimo kelio etapus, apie tris atsivertimus,- sakė Popiežius Pavijoje aukotų Mišių metu. Pirmasis fundamentalus atsivertimas įvyko tuomet kai jis ryžosi tapti krikščioniu, kai priimdamas Krikštą jis tarė „taip“ krikščionių tikėjimui. Kas šiame apsisprendime buvo svarbiausia? Augustinas buvo savo laikmečio žmogus, sąlygojamas tuometinių papročių ir draskomas visiems jaunuoliams būdingų abejonių ir problemų. Gyveno kaip kiti, tačiau tuo pat metu, Augustinas buvo ieškantis, tiesos troškimu degantis žmogus. Stengėsi suprasti kas yra žmogus, iš kur ėmėsi pasaulis, iš kur mes ateiname ir kurlink einame, kaip mums pasiekti tobulą gyvenimą. Pats Augustinas pasakoja, kad graikų filosofijos dėka jis žinojo, jog pradžioje buvo Žodis, buvo Logosas – kuriančioji išmintis. Tačiau filosofija nesugebėjo parodyti kelio kaip tą visko priežastį pasiekti. Logosas atrodė tolimas ir nepasiekiamas. Ir tik iš krikščionių tikėjimo Augustinas sužinojo kitą fundamentalią tiesą – kad Žodis tapo kūnu. Dievas įsikūnijo, tapo regimas, mes jį galime paliesti. Į Dievo įsikūnijimo nuolankumą, žmogus atsiliepia tikėjimo nuolankumu. Žmogus išsižada savo išdidumo ir, tikinčiųjų bendrijoje, asmeniškai, tiesiog materialiai, susitinka su gyvuoju Dievu.

Antrasis Augustino atsivertimo kelio etapas,- kalbėjo Benedikta XVI,- tai jo apsisprendimas tapti kunigu, tapti krikščionių bendruomenės lyderiu. Priėmęs krikštą, Augustinas grįžo į savo gimtąją Šiaurės Afriką ir ten drauge su būreliu bičiulių įkūrė vienuoliškąją bendruomenę. Visą gyvenimą manė skirsiąs dialogui su Dievu, Dievo Žodžio grožio ir tiesos kontempliavimui. Šitaip jis praleido penkerius metus. Šiuo laikotarpiu jis parašė svarbiausius savo kūrinius. Tačiau 391 metais įvyko naujas atsivertimas Augustino gyvenime. Jis nuvyko į Hipono miestą susitikti su vienu savo bičiuliu, kuriam norėjo pasiūlyti tapti jų atsiskyrėlių bendruomenės nariu. Tačiau katedroje dalyvaujant sekmadienio liturgijoje, vyskupas homilijos metu sakė, jog jam pačiam, kilusiam iš graikų ir nelabai mokančiam lotynų kalbą, reikalingas pagalbininkas, kuris užsiimtų pamokslavimu. Pamaldų dalyviai, atpažinę minioje Augustiną, pagriebė jį, išvedė į katedros priekį, idant Austinas būtų jų bendruomenės kunigas. Vėliau apie šį įvykį Augustinas rašė: „Aš niekad gyvenime rankose nelaikęs irklo, staiga tapau vairininko pavaduotoju“. Teko Augustinui atsisveikinti su minimi, kad visą gyvenimą skirs rašymui, tačiau manais jis gavo dar brangesnį dalyką – jam teko Evangeliją versti į kasdienio gyvenimo kalbą. Apie jam skirtą naują tarnystę vėliau Augustinas rašė: „Drausminti nedrausminguosius, guosti abejojančiuosius, stiprinti silpnuosius, diskutuoti su priešininkais, raginti apsileidusiuosius, tramdyti aikštinguosius, padėti stokojantiesiems, vaduoti prislėgtuosius, liudyti palankumą geriesiems, pakęsti bloguosius, visus mylėti“.

Ilgainiui išryškėjo ir trečiasis Augustino atsivertimo kelio momentas. Jis nesisavino nei savo raštų, nei darbų, bet viską ką parašė ir padarė laikė esant Bažnyčios mokymo paveldo dalimi. Dar daugiau, jis išpažino, jog ir jam pačiam, ir visai keliaujančiai Bažnyčiai nuolat reikia gailestingojo Dievo atlaidumo ir gerumo. Mes sekame Kristų, siekiame jo tobulumo tuomet, kai stengiamės, kaip jis, būti gailestingais žmonėmis. (jm)

* * *

Popiežių Benediktą XVI į Paviją pakvietė Augustinų ordino Generalinis prioras t. Robert Prevost ir Pavijos vyskupas Giovanni Giudici. Kvietimo priežastis - Augustinų Ordinui reikšminga jubiliejinė sukaktis – popiežiaus Aleksandro IV bulės „Licet Ecclesiae Catholicae“ paskelbimo septynišimtai penkiasdešimtosios metinės. Ši bulė yra laikoma Augustinų Ordino steigiamuoju aktu, nes jąja popiežius Aleksandras IV suvienijo visas Augustino dvasingumui ir mokymui paklusnias bendruomenes į vieną didelį Ordiną. Šiuo metu Augustinai 47 kraštuose ir visuose kontinentuose skleidžia Ordino charizmą – tarnauti Bažnyčiai studijomis ir aktyvia apaštališka veikla, besivadovaujant Šv. Augustino (354 - 430) gausiu raštišku palikimu.

Popiežius Benediktas XVI priėmė kvietimą ir savo ruožtu papildė kelionės tikslą. Jis išsakė troškimą asmeniškai pasimelsti prie didžio Bažnyčios mokytojo, Hipono vyskupo Augustino žemiškųjų palaikų. Jos yra saugomos Šv. Petro Aukso Danguje bazilikoje, Pavijoje.

Pirmosios istorinės žinios apie Šv. Petro Aukso Danguje baziliką siekia 604 metus. Dabartinę baziliką palaimino popiežius Inocentas II 1132 metais. Vaizdus Pavijos bazilikos vardas - Šv. Petras Aukso Danguje - primena auksu dengtus buvusios paleokrikščioniškojo stiliaus šventovės skliautus.

Šv. Augustino žemiškųjų palaikų urna bazilikos kriptoje drauge yra garsus sakralinio meno šedevras. Ją puošiančios 95 statulos ir 50 bareljefai vaizduoja Hipono vyskupo Šv. Augustino gyvenimą ir mokymą. Šv. Augustino palaikus Pavijos bazilikai padovanojo longobardų karalius Liutprandas VIII amžiuje.

Popiežius prie Šv. Augustino kapo įžiebs negęstantį žibintą. Žibintas bus nuolatinis šios jo piligrimystės prie Šv. Augustino kapo atminimas. Žibinto uždegimas drauge ženklins pabaigą simboliškos „Šv. Augustino deglo“ piligrimystės, irgi surengtos Ordino įkūrimo 750 metinių jubiliejaus proga. Šv. Augustino gimtinėje Alžyre rudenį pradėta „Šv. Augustino deglo“ iniciatyva buvo pavadinta: „Abiejų Viduržemio jūros krantų dialogo deglas –žmogus Augustinas – tiltas tarp kultūrų“.

2006 metų spalio 23 dieną įžiebtas deglas iš Šv. Augustino gimtojo Tagastės miesto, dabartinio Souk-Arhas, Alžyre, buvo atgabentas į Paviją lapkričio 11 dieną. Pakeliui iš Afrikos deglas apkeliavo 17 miestų Alžyre, Tunise, Maltoje ir Italijoje, kuriuose Šv. Augustinas gyveno arba lankėsi ir per kuriuos jau minėtasis longobardų karalius Liutprandas į Italiją gabeno Bažnyčios mokytojo žemiškus palaikus. Šventojo palaikai iš Hipono, dabartinio Annaba miesto Alžyre, buvo gabenami per Sardinijos salą į Genują ir galop į Paviją.

Augustinų Ordinas, siekdamas įamžinti gilius dvasinius ir teologinius ryšius, siejančius popiežių Benediktą XVI ir Bažnyčios mokytoją Augustiną, Pavijoje įsteigė Augustinų kultūrinį centrą. Šį centrą Ordinas pavadino Benedikto XVI vardu. Šv. Augustinas yra vienas iš popiežiaus Benedikto XVI dažniausiai cituojamų Bažnyčios Tėvų. Jis savo daktarinę teologijos disertaciją rašė apie „Tautą ir Dievo namus šv. Augustino Bažnyčios doktrinoje“. Popiežius, įžengdamas Šv. Petro Aukso Danguje baziliką palaimins Ordino projektą ir pašventins centro kertinį akmenį. Augustinų „Benedikto XVI kultūrinio centro“ tikslas - skleisti Hipono vyskupo ir Bažnyčios mokytojo Šv. Augustino dvasingumą, jo filosofinį ir teologinį mokymą.

Prieš tapdamas vienu garsiausių krikščionių mąstytojų, Augustinas iš pradžių buvo platoniškojo dualizmo ir manichėjizmo sekėjas. Jo atsivertimą ir apsisprendimą tapti krikščioniu lėmė motinos Šv. Monikos pavyzdys ir Milano vyskupo Šv. Ambraziejaus įtaka. Milane tapęs krikščioniu, Augustinas iškeliavo į gimtąją Šiaurės Afriką ir vėliau ėmė vadovauti Hipono krikščionių bendruomenei.

Popiežius į Paviją atvyko per pagrindinius metinius Šv. Augustino atlaidus. Jie vyksta Šv. Petro Aukso Danguje bazilikoje per vadinamąją Augustino savaitę, kasmet rengiamą balandžio mėnesio pabaigoje, bet kuo arčiau balandžio 24-sios. Ši diena Šv. Augustino gyvenime buvo viena svarbiausių – 387 metų Velyknaktį jis priėmė krikštą iš Milano vyskupo Šv. Ambraziejaus rankų. (sk)