Indijoje auga religinės netolerancijos lygis

Nors induizmas dažnai yra laikomas ypač taikia ir tolerantiška religija, tačiau kai kuriuose Indijos regionuose siekiama religinę laisvę riboti įstatymais, o krikščionys ir jų bažnyčios nukenčia nuo išpuolių, kurių iniciatoriai yra induistų fundamentalistai.

Milijardą gyventojų turinti Indija yra laikoma didžiausia pasaulio demokratine valstybe, kurios konstitucijoje, 25 straipsnyje yra užtikrinta sąžinės bei religijos laisvė, laisvas religijos išpažinimas, praktikavimas ir skleidimas. Kalbant skaičiais apie religinį Indijos visuomenės pasidalijimą, tai apie 80% yra induistai, 2,3% yra krikščionys (katalikai sudaro 1,8%), 13% yra musulmonai, likusieji priklauso mažesnėms religinėms grupėms.

Bent kai kurie stebėtojai teigia, jog religinės netolerancijos lygis paskutiniaisiais keliais metais Indijoje auga. Žmogaus teisių gynimo organizacijos neigiamai žiūri į keliose Indijos valstijose priimtus įstatymus „prieš prievartinį atvertimą“. Įstatymo kritikai pažymi, kad nors jo pavadinimas leidžia suprasti, jog jo tikslas yra apginti tikinčiųjų teises, tačiau jo veikimas yra priešingas: tikinčiųjų teisės ir religinė laisvė yra ribojamos, numatytos normos trukdo žmogui pakeisti religiją, tiksliau sakant, iš induizmo pereiti į kitą tikėjimą. Pavyzdžiui, yra reikalaujama mėnesį prieš oficialų perėjimo į kitą religiją momentą apie tai informuoti atsakinga valstijos pareigūną. Taip pat valstijos pareigūnui patikėta įsitikinti ar atsivertimas nebuvo priverstinis. Teisių gynėjai klausia – „o kas, jeigu pareigūnas tyčia nuspręs, jog atsivertimas išgautas prievarta ir apgaule?“ ir mano, kad taip sukuriama erdvė teisiniams religijos persekiojimams, juo labiau, kad už įstatymo pažeidimą numatytos didelės piniginės baudos ir net įkalinimas.

Spaudimas vykdomas ir per žiniasklaidą, apkaltinant nebūtais dalykais. Antai, vienai krikščionių išlaikomai ligoninei teko aiškintis, kad ji neprekiauja žmonių organais. Dezinformacijos pavyzdžių netrūksta.

Į tokią situaciją ne kartą reagavo Indijos katalikų Bažnyčia, Šventojo Sosto institucijos, apie tai 2006 metų gegužę asmeniškai Indijos ambasadoriui kalbėjo popiežius Benediktas XVI, kuris, ambasadoriaus skiriamųjų raštų įteikimo proga, išreiškė savo susirūpinimą dėl religinės netolerancijos didėjimo ir religinės diskriminacijos kai kuriuose Indijos regionuose atvejų.

Indų kilmės kardinolas Ivan Dias, tuomet Bombėjaus arkivyskupas, ne kartą buvo paskelbęs komunikatus, kuriuose kritikavo įstatymus „prieš priverstinį atvertimą“ ir pabrėžė, jog politinė jėga negali kištis į tikėjimo sferą. Jis taipogi priminė, kad priverstinis atvertimas katalikų Bažnyčios akyse neturi jokios vertės, jis yra negaliojantis.

Visose valstijose tapimą kitos religijos nariu varžantys įstatymai buvo priimti Bharatiya Janata (BJP) partijos iniciatyva. Ši partija, kuriai priklauso daugiausia induistų tikėjimo žmonės, pasižymi nacionalistiniu – fundamentalistiniu pobūdžiu ir priešiškumu krikščionims.

Jei nuo įstatymų grįšime prie religinės netolerancijos statistinės tikrovės, tai rasime dešimtis pavyzdžių. 2006 metais užfiksuoti mažiausiai 200 išpuolių prieš krikščionis atvejų, o štai kelių pastarųjų savaičių įvykiai. Kovo pabaigoje dėl neaiškių motyvų Uttar Pradesh valstijoje buvo suimtas indas pastorius ir jo bendradarbis. Po kelių dienų policijai juos paleidus, pastorius pasakojo, jog buvo sumuštas ir netgi bauginamas mirtimi. Pastorius išreiškė didelių abejonių dėl policijos veiksmų neutralumo ir teisėtumo. Pačioje balandžio pradžioje pranešta, jog Karnataka valstijoje už atvertimą prievartos ar apgaulės būdu suimti 22 krikščionys ir šiais metais tau jau 16 toks atvejis šioje valstijoje. Po kelių dienų pranešta, jog Madhya Pradesh valstijoje pamaldų metu apie 30 basliais ginkluotų induistų užpuolė krikščionių bažnyčią, kurioje meldėsi apie 250 tikinčiųjų. Užpuolikai išdaužė krikščionims priklaususių automobilių langus, iškeikė pačius tikinčiuosius ir nesunkiai sužalojo 7 asmenis.

Anksčiau yra pasitaikę vandalizmo aktų prieš krikščionių maldos vietas arba jų padegimų, moterų išprievartavimo, vienuolių – vyrų ir moterų – užpuolimų bei žeminimo. Pasitaiko, deja, ir žmogžudysčių. Visame pasaulyje nuskambėjo misionieriaus Graham Stein žmogžudystės atvejis 1999, kai jis, kartu su 8 ir 10 metų sūnumis žuvo liepsnose, padegus jų automobilį, kuriame jie miegojo. Deja, kiekvienais metais užfiksuojama po keletą mažiau garsių, bet vienodai skaudžių krikščionių žmogžudysčių religiniu pagrindu. (rk)