Stačiatikių liturgijos akcentas Popiežiaus aukotose Velykų Mišiose

Prisikėlimo šventės apeigos įvairiose liturginėse tradicijose skiriasi. Romos Bažnyčios lotynų apeigose Velykų dienos Mišiose giedama Velykų Sekvencija. Šios Kristaus prisikėlimą šlovinančios giesmės žodžiai „Victimae paschali laudes“, (Velykų aukai didingai teteikia garbę krikščionys džiaugsmingai...) suskamba dar prieš Evangelijos skelbimą ir dar prieš pirmojo „Aleliuja“ prieš Evangeliją giedojimą. Rytų apeigų liturgija Velykų Mišiose turi kažką panašaus. Tai Kristaus prisikėlimą šlovinanti velykinė giesmė, rusų stačiatikių vadinama „stichi“ ir „stichira“, kuri panašiai kaip lotynų apeigų Sekvencija irgi susideda iš eiliuotų posmų. Stačiatikių „stichi“ ir „stichira“, būtent ir reiškia eiles, posmus. Šiemet, kaip retai sutapus Velykų datai tiek Vakaruose, tiek Rytuose, Popiežiaus vadovautose Mišiose giedama ne tik lotynų Sekvencija, bet ir rytų apeigų „stichi“ ir „stichira“, tačiau išlaikant abiejų liturgijų tradicijas – Sekvencija giedama prieš Evangeliją, „stichi“ ir „stichira“ po jos.

Rytų apeigų liturgijoje „stichi“ ir „stichira“ giedami du kartus – pirma, Velykų vigilijoje, o paskui pakartojami per Mišparus, bet jau išklausius Priskėlimo Evangelijos pagal Joną (Jn 20,1-9): „Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos...

Rytiečių eilės ir posmai „stichi“ ir „stichira“ yra laikomi vienais gražiausių poetiškų ir lyriškų Velykų liturgijoje. Jie buvo sukurti pagal kelių psalmių ir Bažnyčios tėvų Jono Auksaburnio, Bazilijaus Didžiojo ir Grigaliaus Nazianziečio homilijų tekstus, nors galėtų būti gerokai ankstesni, nes juose atsispindi II am˛iaus Melitono Sardiečio velykinių homilijų tekstai, šlovinantys prisikėlusį Kristų.

Jų žodžiuose suskamba džiaugsminga žinia apie Jėzaus prisikėlimą, centrinį tikėjimo ir gyvenimo slėpinį, tai pergalės himnas, nepažeidžiamos vilties priežastis, kvietimas į visuotinę brolystę, raginimas atleisti priešams, palinkėti Kristaus ramybės, Kristaus, kuris velykiniu sveikinimu visiems dovanoja Tėvo gailestingumą. Du posmai kalba apie moterų vaidmenį skelbiant prisikėlimą. Moterys yra vadinamos kvepalų nešėjomis ir gerosios prisikėlimo naujienos skelbėjomis. Giesmė užbaigiama Velykų tropu, arba malda, kuri rytų apeigų liturgijoje nuolat kartojama – „Kristus prisikėlė, savo mirtimi sunaikindamas mirtį, ir mus gausiai apdovanojo gyvenimu“. Šį šimtais kartų rytų apeigose kartojamą tekstą cituoja taip pat Vatikano II susirinkimas pastoracinėje konstitucijoje apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje „D˛iaugsmas ir viltis“ - „Gaudium et spes“.

Ne pirmas kartas, kai Rytų apeigų „stichi“ ir „stichira“ giedami Popie˛iaus akivaizdoje Velykų liturgijoje Vatikane. Juos giedojo Jono Pauliaus II akivaizdoje per 1988 metų Velykas minint Rusios krikšto tūkstantmetį, per 1990 metų ir 2001 metų Velykas, kuomet kaip ir šiemet, sutapo Velykų data. (sk)