Kirkuko arkivyskupą su šv. Velykomis sveikino ir musulmonai

Kirkuko krikščionių chaldėjų arkivyskupą su šventosiomis Velykomis pasveikino taip pat ir musulmonai, praneša žinių agentūra AsiaNews.

Ne kartą kalbėta apie sunkią konfliktuose paskendusio Irako krikščionių padėtį ir apie jų diskriminaciją musulmonų daugumos krašte, persekiojimą, grasinimus, turto atėmimą, bažnyčių suniokojimą ir net žmogžudystes.

Tačiau per Velykas krikščionys iš musulmonų sulaukė sveikinimų bei gražių gestų. Septyni sunitų ir šiitų dvasininkai, imamai, dalyvavo chaldėjų arkivyskupo Louis Sato vedamose šventosiose Velykų Mišiose bei perdavė velykinius sveikinimus bei taikos linkėjimus. Ir ne tik jie – vėliau arkivyskupą aplankė įvairių partijų, etninių ir religinių grupių atstovai, Kirkuko miesto gubernatorius ir daug tarptautinėms žinių agentūroms dirbančių žurnalistų.

Arkivyskupas Sato nuoširdžiai dėkojo visiems svečiams, kreipdamasis į musulmonus priminė, kad tiek jie, tiek krikščionys turi vieną bendrą tikslą – Dievą.

Vis dėlto padėtis Irake ir santykiai tarp šioje šalyje gyvenančių skirtingų religinių bei etninių grupių lieka be galo sudėtingi, įtemti ir vos ne kasdien lydimi dešimčių žmonių mirčių.

Komentuodamas popiežiaus Benedikto XVI velykiniame pasveikinime, skirtame Bažnyčiai ir visam pasauliui, išsakytą pastabą, jog „nieko pozityvaus nematome Irake, kur nuolat liejasi kraujas, o civiliai gyventojai bėga iš šalies“, Kirkuko krikščionių chaldėjų arkivyskupas patvirtino, jog religinė įtampa ir religinis fundamentalizmas pastaruoju metu tik auga bei tampa vis pavojingesnis, niekas niekuo nebetiki ir nebepasitiki, tvyro baimės ir nevilties atmosfera, nėra pozityvios ateities vizijos, kuri motyvuotų, vienytų ir sutelktų dar likusias jėgas taikos labui.

Arkivyskupas konstatavo, jog Bažnyčios veikla yra beveik paralyžuota, vietoj kokios nors bendros vizijos ar strategijos yra tiesiog didelė tuštuma, tikinčiųjų bendruomenė išsklaidyta, kas pasitraukė į kitas šalis, kas į kiek saugesnį Irako Kurdistano regioną, kokia nors sielovadinė veikla yra praktiškai neįmanoma.

Anksčiau duotuose interviu arkivyskupas Sato buvo išsakęs nuomonę, jog taika Irake negali būti pasiekta karinėmis priemonėmis. Anot jo, visos didžiausios socialinės, religinės ir etninės grupės turi pasiekti esminį susitarimą, kuris joms leistų peržengti skirtumus ir sugyventi be prievartos. O tai vargu ar įmanoma, jei nors viena grupė bus stumiama į viešojo ir politinio gyvenimo pakraščius. Priešingai, nuoskaudos ir neteisingumas skatins vis naują prievartą. Tarpusavio susitarimas turi būti lydymas socialinio susitaikymo, kuriuo tik pripažinti nusikaltėliai negalėtų pasinaudoti.

Jei nebus siekiama susitarimo ir susitaikymo, jei Irake nebus sukurta visų pusių gerbiama valdžia, tada, anot chaldėjų arkivyskupo, labai įmanomas kraštutinis scenarijus, pagal kurį Irakas skils į tris valstybes. (rk)