Lietuvos
vadovaujamos ketvirtosios Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG-4) taikdariai, kaip
ir visi kariai Lietuvoje, šventė Velykas.
Velykų Prisikėlimo mišiose dalyvavo
Goro provincijos atkūrimo grupėje tarnaujantis visas tarptautinis katalikiškas kontingentas
– lietuviai, amerikiečiai, kroatai. Tuoj po Mišių PAG-4 vadas plk. Almantas Leika,
visus pasveikinęs su Šv. Velykomis, palinkėjo išsaugoti pakilią nuotaiką ir ryžtą
iki pat misijos pabaigos gegužės mėnesį.
PAG stovyklos valgykloje sekmadienį
buvo suorganizuoti šventiniai pietūs, kariai rideno ir valgė velykinius margučius.
Valgykla buvo įspūdingai papuošta Šiaulių Romuvos pagrindinės mokyklos moksleivių
į Afganistaną atsiųstais papuošimais, rankdarbiais, o ant šventinio stalo netruko
tikrų tikriausių margučių.
Karius sujaudino Šiaulių Romuvos pagrindinės mokyklos
moksleivių velykiniai sveikinimai: „Mielas kary,- rašo vienoje spalvingoje rankų darbo
atvirutėje moksleivė Deimantė,- sveikinu Jus su artėjančiomis Šv. Velykomis! Tikiuosi,
kad jūsų širdyse liko lietuviškos tradicijos ir meilė Tėvynei. Labai džiaugiuosi,
kad dar yra tokių gerų žmonių, kurie važiuoja taip toli nuo savo namų, šeimos, padeda
Goro žmonėms, rizikuoja savo gyvybe! Sėkmės jums!
Kitoje atvirutėje šiaulietis
moksleivis Jonas rašo: „Aš manau, kad jūsų atliekamas darbas yra labai atsakingas
ir garbingas! Džiaugiuosi, kad mano laiškas nukeliaus tokį ilgą kelią ir pradžiugins
jūsų širdis!“
Karius pradžiugino ne tik moksleivių sveikinimai, bet ir didijį
šeštadienį iš artimųjų Lietuvoje gauti siuntiniai su lauktuvėmis.
PAG-4 suformuota
daugiausiai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių, kurių pusė – kariai savanoriai.
Daugumai jų tai pirmosios Velykos toli nuo namų, tarptautinėje taikos palaikymo operacijoje.
Viena iš pagrindinių Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) užduočių - įtvirtinti
Afganistano valdžios įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas
provincijos atkūrimui.
Pasiruošimas Šv. Velykoms PAG stovykloje suaktyvėjo
jau Didžiosios Savaitės pradžioje. Verbų sekmadienį, palapinėje vadinamoje koplyčia,
pamaldose dalyvavo ženkliai daugiau karių. Buvo bandyta laikytis tradicijų, tačiau
ko nors tokio, kas primintų lietuviškas verbas rasti nepavyko. Iš tiesų, Afganistane
augančios kupranugarinės dyglės šakelės ant altoriaus greičiau asociavosi su pūpsančiu
ežiu ilgais spygliais, nei tradicine verba... Tačiau misijoje tarnaujantys kariai
tikrai įpratę prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų, tad ir tokia netradicinė
verba tiko.
Nors garsiai ir neįvardinta kaip pasiruošimo Velykoms dalis, tačiau
tikrai priskirtina geriems krikėioniškiems artimo meilės darbams buvo Didįjį pirmadienį
surengta našlaičių diena. Iš plačios apylinkės ir ypač iš Čagčarano miesto į PAG
stovyklą susirinko per 300 vaikų, neturinčių vieno ar abiejų tėvų. Vaikai tikrai buvo
apgaubti karių dėmesio, jie buvo pamaitinti pietumis, apdovanoti smulkiomis dovanėlėmis.
Atsidėkodami Kariams ir PAG vadovybei už parodytą dėmesį, vaikai iš našlaičių namų
parodė savo pastatytą vaidinimą, kurio siužetas išreiškė visų susirinkusių vaikų svajonę
ir siekį: užguitas ir skriaudžiamas našlaitis atkaklaus darbo dėka tampa visuomenėje
gerbiamu žmogumi. Beje, renginyje dalyvavę Goro provincijos gubernatorius ir socialinės
rūpybos departamento direktorius savo kalbose sutartinai tvirtino, kad provincijos
vaikai ir našlaičiai tiek dėmesio ir paramos kiek iš PAG karių, nesusilaukė iš jokios
kitos organizacijos.
Kitas religinis akcentas ruošiantis Velykoms, Didįjį
penktadienį prisiminta ir pagerbta Kristaus kančia ir mirtis ant kryžiaus. Kariai
kartu pasižiūrėjo M.Gibsono filmą „Kristaus kančia“, padėjusį labiau įsigyventi į
mūsų išganymo slėpinį.
Paskutinėmis dienomis prieš Velykas, kas tik pageidavo,
stovyklos koplyčioje galėjo atlikti individualią išpažintį.
Taigi, Velykos
atėjo ir Afganistane, gyvenančiame 1386 metais. Kristus prisikėlė! Aleliuja!